Pasaulinis gamtos fondas (WWF) sukūrė PAN Parkų fondo strategiją, kurio tikslas – suburti į vieną tinklą elitines saugomas Europos teritorijas. Šio tinklo nariais gali tapti tik saugomos teritorijos, turinčios ne mažiau 10 000 ha rezervatinę zoną, kurią būtų galima pavadinti ekosistemos pavyzdžiu. Kandidatai į PAN Parkus turi „įveikti“ sudėtingą sertifikavimo procedūrą, kurios metu vertinama, kaip jie atitinka aukštus gamtosaugos ir turizmo standartus.
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie AM direktorė Rūta Baškytė, inicijavusi „lietuviškos“ saugomos teritorijos priėmimą į europinį tinklą, sakė, kad saugoma teritorija su Pan Parkų ženklu įgauna tarptautinį pripažinimą.
Europos PAN Parkų tinklas – galimybė išsaugoti vertingiausias Europos laukinės gamtos teritorijas ateities kartoms, pažvelgti į jas, atsargiai prisiliesti prie jų. Tikiu, kad kuo toliau, tuo vis didesnė žmonijos, Lietuvos visuomenės dalis suvoks savo pareigą gamtai ir mokės ja džiaugtis nesavanaudiškai.
Pasak Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos Gamtos paveldo skyriaus vedėjo Mindaugas Lapelės, „priėmimas į PAN Parkų tinklą – tai mūsų nuoseklaus darbo įvertinimas, galimybė dar efektyviau saugoti natūralias Dainavos girios ir Čepkelių pelkyno ekosistemas, derinant tai su vietos bendruomenių interesais ir darniu turizmu, o savivaldybėms ir vietos bendruomenėms – krašto pristatymas, ekologinio turizmo segmento atsiradimas, galimybės smulkiam verslui.“
Šiuo metu Europoje yra 12 saugomų teritorijų, priklausančių PAN parkų tinklui – tai nacionaliniai parkai Suomijoje, Švedijoje, Estijoje, Bulgarijoje, Rumunijoje, Italijoje, Portugalijoje, Gruzijoje. Nacionalinio parko iš Lietuvos priėmimas į PAN Parkų tinklą – aukštas gamtos apsaugos ir subalansuotos plėtros įvertinimas, papildoma reklama, daugiau gamtą mylinčių turistų ir nauda vietos bendruomenėms.
