„Kaip miesto meras, tai labai džiaugiuosi už visą miesto bendruomenę. (...) Kauniečiai, Kauno rajono gyventojai – su švente!“ – Kultūros ministerijoje kalbėjo Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
„Ačiū, kad pralaimėjote, nors siekėte laimėti. Tiek jūs, tiek mes verti – padarykime bendrų projektų, kad visi būtų patenkinti“, – pridūrė jis.
Kaunas konkurse prisistatė kaip šiuolaikinė sostinė, siedamas tai su miesto tarpukarine laikinosios sostinės tapatybe. Klaipėda, kuri paraišką teikia drauge su Palanga ir Neringa, save pateikė kaip susitikimų vietą,besikeičiantį miestą, nepaklūstantį įprastinėms istorijos, identiteto, geografijos koordinatėms.
Šie du miestai dėl Europos kultūros sostinės vardo varžėsi antrajame etape, kai buvo atrinkti iš šešių Lietuvos miestų-kandidatų.
„Pagaliau pasibaigė šis ilgas atrankos etapas, kuris truko beveik trejus metus. Visi labai jaudinomės, buvome šiokioje tokioje įtampoje. (…) Tai yra savotiškas šansas ne tik padaryti didelius kultūrinius pokyčius, bet ir tuo pačiu sustiprinti socialinius, urbanistinius ir ekonominius procesus“, – ceremonijoje sakė kultūros ministrė Liana Ruokytė–Jonsson.
„Linkėčiau laimėjusiai sostinei deramai atstovauti Lietuvai ir savo programą įgyvendinti visu šimtu procentų“, – teigė ministrė.
L.Ruokytė-Jonsson pripažino, kad jos širdis skyla į dvi puses, nes jai brangus tiek Kaunas, tiek Klaipėda.
Europos kultūros sostinės vardas kasmet suteikiamas ne daugiau kaip vienam miestui kiekvienoje iš dviejų valstybių narių. 2022 metais dvi valstybės narės, kurių miestams suteikiama teisė gauti Europos kultūros sostinės vardą, yra Lietuva ir Liuksemburgas.
atgaminti visuomenės informavimo
priemonėse bei interneto tinklalapiuose
be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
