Prie žy­dų ben­druo­me­nės su­kles­tė­ji­mo pri­si­dė­jo dar Vy­tau­to Di­džio­jo žy­dams su­teik­ta (ne­iš­li­ko Vy­tau­to lai­kų in­for­ma­ci­ja apie tai, ar žy­dai gy­ve­no tuo­met Vil­niu­je, ta­čiau yra duo­me­nų apie žy­dų ben­druo­me­nes ma­žes­niuo­se mies­tuo­se) pri­vi­le­gi­ja, ku­ria, be ki­ta ko, bu­vo drau­džia­ma kal­tin­ti žy­dus dėl ri­tu­a­li­nių žmog­žu­dys­čių (šią pri­vi­le­gi­ją vė­liau pa­tvir­ti­no Žy­gi­man­tas Au­gus­tas ir Ste­po­nas Ba­to­ras). 

Pa­tvir­tin­ta, kad Vla­dis­lo­vui IV Va­zai ofi­cia­liai pa­sky­rus žy­dams gy­ve­na­mą­ją te­ri­to­ri­ją Vil­niu­je, jie jau ten bu­vo ap­si­gy­ve­nę - tu­rė­jo pa­si­sta­tę Di­dži­ą­ją si­na­go­gą. Žy­dų kvar­ta­las bu­vo iš­si­dės­tęs tarp Vil­niaus uni­ver­si­te­to ir liu­te­ro­nų gy­ve­na­mos gat­vės (Vo­kie­čių g.), ta­čiau lai­kui bė­gant per­žen­gė šią ri­bą ir iš­si­plė­tė už mies­to sie­nos. 

Iš pra­džių me­di­nis Di­džio­sios si­na­go­gos pa­sta­tas ir­gi kei­tė­si - XVII am­žiu­je jos vie­to­je iš­ki­lo mū­ri­nis, vi­du­je ba­ro­ko sti­liu­mi, bet ati­tin­kant ju­daiz­mo rei­ka­la­vi­mus, iš­puoš­ta šven­to­vė. Yra ži­no­mas si­na­go­gos in­ter­je­rą vaiz­duo­jan­tis Pran­ciš­kaus Smug­le­vi­čiaus pie­ši­nys: ga­lin­gos ko­lo­nos, įspū­din­gi laip­tai ve­da į ga­le­ri­ją ant­ra­me aukš­te, skliau­tai, sep­tyn­ša­kės žva­ki­dės, švies­tu­vai. Ne­to­li Di­džio­sios si­na­go­gos bu­vo kie­mas su ma­žes­nė­mis si­na­go­go­mis, ri­tu­a­li­ne pir­ti­mi - mik­va ir vie­ta, kur bu­vo lai­ko­mi šven­tie­ji raš­tai. 

Žy­dų kvar­ta­lą nuo krikš­čio­niš­ko­sios Vil­niaus da­lies sky­rė tik spe­ci­fi­nis čia gy­ve­nan­čios ben­druo­me­nės sti­lius. Žy­dų gy­ve­na­mos gat­ve­lės - tai bu­vo vie­nas di­de­lis tur­gus, nu­rim­da­vęs per ša­bą. 

Tik­ra­sis nuo li­ku­sios mies­to da­lies at­skir­tas ge­tas, su už­kal­tais lan­gais at­si­ra­do Vil­niu­je vo­kie­čių oku­pa­ci­jos me­tais, kai čia bu­vo su­va­ry­ti žy­dai iš vi­so mies­to. Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tais žu­vo apie 60 tūkst. šio kvar­ta­lo gy­ven­to­jų, be­veik vi­siš­kai su­nai­kin­ti jų na­mai. Yra iš­li­ku­sių pa­veiks­lų, ku­riuo­se įam­žin­ti ge­to griu­vė­siai, ta­čiau ne­tru­kus nau­jos val­džios nu­ro­dy­mu tuos griu­vė­sius pra­dė­ta lik­vi­duo­ti. At­sta­ty­ta tik ne­di­de­lė da­lis na­mų šia­me kvar­ta­le. Per žy­dų kvar­ta­lo vi­du­rį pra­ves­ta pla­ti alė­ja - da­bar­ti­nė Vo­kie­čių gat­vė su pės­čių­jų zo­na. Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tais gan smar­kiai ap­ga­din­tos Di­džio­sios si­na­go­gos griu­vė­siai vi­siš­kai iš­griau­ti, o jų vie­to­je - da­bar­ti­nės Vo­kie­čių gat­vės na­mo kie­me - pa­sta­ty­tas vai­kų dar­že­lis (šiuo me­tu čia vei­kia pra­di­nė mo­kyk­la). Ša­lia si­na­go­gos ka­dai­se sto­vė­jo XVIII am­žiu­je gy­ve­nu­sio žy­dų iš­min­čiaus - Eli­jo Ben Sa­lia­mo­no Zal­ma­no - Vil­niaus Ga­o­no na­mas ir mal­dos na­mai. Sa­ko­ma, kad dar bū­da­mas sep­ty­ne­rių me­tų Di­džio­jo­je si­na­go­go­je jis pa­sa­kė pa­moks­lą, - po jo iš­gar­sė­jo vi­so­je Lie­tu­vo­je. Ga­o­nas pa­sky­rė sa­vo gy­ve­ni­mą Tal­mu­do stu­di­joms, mo­ki­niai at­vyk­da­vo pas jį ne tik iš vi­sos Abie­jų Tau­tų Res­pub­li­kos, bet ir iš Vo­kie­ti­jos ar Veng­ri­jos. Ga­o­nas yra pa­ra­šęs apie 70 vei­ka­lų įvai­riau­sio­mis moks­lo te­mo­mis - ne tik fi­lo­so­fi­jos ir te­olo­gi­jos. Ne­be­li­ko pa­sta­tų, su­si­ju­sių su šia as­me­ny­be, kaip ir kny­gų, ku­rias skai­tė (bu­vo eks­po­nuo­ja­mos prieš Ant­rą­jį pa­sau­li­nį ka­rą), ta­čiau šio­je vie­to­je sto­vi Vil­niaus Ga­o­no bius­tas, įam­ži­nan­tis šią ne­pa­pras­tą as­me­ny­bę. 

Sau­sio 12 d. bu­vu­sios Di­džio­sios si­na­go­gos te­ri­to­ri­jos su­tvar­ky­mo pla­no pri­sta­ty­me da­ly­va­vo Vil­niaus me­ras Re­mi­gi­jus Ši­ma­šius ir na­mo, ku­rio kie­mas pri­klau­so šiai te­ri­to­ri­jai, gy­ven­to­jai. Kaip pa­brė­žė me­ras, šiuo me­tu ne­pla­nuo­ja­ma nei griau­ti pra­di­nės mo­kyk­los pa­sta­to, nei at­sta­ti­nė­ti si­na­go­gos, o tik pa­žy­mė­ti jos iš­si­dės­ty­mą, su­tvar­ky­ti gat­vės dan­gą, įreng­ti ap­švie­ti­mą, po­že­mi­nius at­lie­kų kon­tei­ne­rius, at­nau­jin­ti vai­kų žai­di­mų aikš­te­lę, iš­spręs­ti au­to­mo­bi­lių par­ka­vi­mo klau­si­mą ir pa­na­šiai. Kal­bant gi apie vie­tos įam­ži­ni­mą, tu­rė­tų at­si­ras­ti in­for­ma­ci­nis sten­das su si­na­go­gos ma­ke­tu. Dar­bai tu­rė­tų pra­si­dė­ti 2018 me­tais. Te­ri­to­ri­jos su­tvar­ky­mo kai­na (dar­bai tu­rė­tų bū­ti at­lik­ti iki 2019 m.) - 700 tūkst. Eu­rų. 

Vilniaus krašto savaitraštis