Vilnius turi senas amatininkystės tradicijas. Siekiant jas atgaivinti it pademonstruoti plačiai publikai Vilniaus „Amatų gildijos" iniciatyva jau penkerius metus sostinėje rengiama Šv. Baltramiejaus mugė. Ji nekartoja pavasarinės Kaziuko mugės, kilusios iš kaimo amatininkystės tradicijų. Tai – tipiškai miestietiška mugė, pristatanti miesto amatų tradicijas. Kaip pabrėžia žinomas lietuvių etnologas Libertas Klimka, amatininkai visada buvo miesto druska. Tai jie kartu su pirkliais kūrė miestą.

Elgetų kontrolė

Šiemet Šv. Baltramiejaus mugė Vilniuje vyko rugpjūčio 23-24 dienomis. Tradiciškai ją pradėjo amatininkų eitynės su istorinėmis Vilniaus amatininkų cechų vėliavomis. Rotušės aikštėje pastatytose palapinėse keliasdešimt amatininkų demonstravo savo gebėjimus ir gaminius. Iš arti galima buvo pamatyti gintarininkų, audėjų, odminių, puodžių ar kalvių darbą. Kaip iš pelenų, vandens ir taukų gaunamas muilas rodė muilininkai. Mugėje netrūko auksakalių, vitražininkų ir net juokdarių.

Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejaus Kaune vaistininkės vaišino ajero saldainiais, o suaugusiuosius – net tradicine lietuviška trauktine. Paruoštais paketais su vaistažolėmis gydomajai trauktinei pagaminti buvo prekiaujama čia pat. Netrūko ir... elgetų cecho atstovo. Taip. Vilniuje veikė toks cechas, o tiksliau - elgetų brolija, kuri magistrato iniciatyva buvo įkurta XVII amžiuje elgetoms kontroliuoti.

Semtinis popierius

Šiemet į mugę atvyko amatininkai iš Lenkijos. Senovės mylėtojų draugijos atstovai iš Varšuvos pristatė knygų iliustravimo meną, ikonų ir herbų tapybą bei semtinio popieriaus gamybą.

„Semtinis popierius, kaip rodo pats pavadinimas, būdavo semiamas - iš kubilo. Sumalti lininiai skudurai būdavo maišomi su kaulų klijais pridėjus prie jų kreidos. Vėliau šią masę amatininkai virė, trynė, o susidariusį skystį semdavo ir iš jo gamindavo lapus. Šiuos vėliau apkarpydavo ir įdėdavo į presą, kad būtų lygūs. Iš pradžių šis popieriaus gamybos būdas Lenkijoje neprigijo. Rinktasi pergamentą, nes buvo patvaresnis, bet brangus. Semtinį popierių gaminta XV-XVI a.", - pasakojo Rafal Fila (Rafał Fila) iš Radomo.

Senovės mylėtojų draugijos atstovai jau du kartus viešėjo Kernavėje – Gyvosios archeologijos dienose. Į Vilniaus Šv. Baltramiejaus mugę buvo pakviesti pirmą kartą.

Pradžia iš auksakalių

Dvi dienas trukusios mugės kulminacija tapo viduramžių kūrinius atlikusio ansamblio „Remdih" iš Čekijos koncertas.

1495 m. Šv. Baltramiejaus dienos, rugpjūčio 24-osios, išvakarėse didysis Lietuvos kunigaikštis Aleksandras Jogailaitis patvirtino pirmo Vilniaus amatininkų cecho statutą. Vilniaus auksakalių cechui buvo suteikta valdovo privilegija. Nuo tada rugpjūčio 24-oji Vilniaus amatininkams tapo atmintina: būtent tą dieną vykdavo svarbiausios cechų iškilmės. Istorikų teigimu, 1795 m. Vilniuje jau buvo 38 cechai. XIX a. pradžioje cechų skaičius išaugo iki 62, juose dirbo per 2 tūkstančius amatininkų. 1823 m. steigti cechus leista žydams, kurie iki tol tokios teisės neturėjo.

Ivona Klimaševska

Autorės nuotr.