„Vėliavos kėlimas – tarsi simbolinis mūsų įžadų Lietuvai kasmetinis atnaujinimas. Tos vėliavos, kurias kasdien nešiojam širdyse, leidžia mums kurti tokią Lietuvą, kokios trokštame“, – sako Vilniaus mero pavaduotojas Gintautas Paluckas.

Nuskambėjus salvėms ir bokšte iškėlus naująją vėliavą, 2016-ųjų vėliava buvo iškilmingai perduota Kelmės rajono Šaukėnų Vlado Pūtvio – Putvinskio gimnazijai, aktyviausiai dalyvavusiai nacionaliniuose Krašto apsaugos ministerijos ir Švietimo ir mokslo ministerijos organizuojamuose konkursuose.

„Ji užims ypatingą vietą kiekvieno mūsų širdyse. Džiaugiamės ir didžiuojamės, galėdami prisidėti prie Lietuvos valstybingumo stiprinimo, vertybių išsaugojimo, Lietuvos vardo garsinimo“, – visos bendruomenės vardu dėkojo gimnazijos direktorė Rima Andrulienė.

Gimnazijos moksleivių atstovas visiems, kurie sako, kad šiuolaikiniam jaunimui niekas neįdomu ir jie žino tik savo teises, bet nežino pareigų, ir nori lengvo gyvenimo, tvirtai išsakė savo gimnazijos moksleivių vertybes: „Ir mums yra svarbios tos pačios vertybės, už kurias amžiais kovojo lietuviai. Mums svarbi gimtoji kalba, gerbiame papročius ir tradicijas. Norime, kad mūsų Tėvynė būtų laisva ir, atsirėmę į jos garbingą praeitį, galėtume kurti jos ateitį“.

Ceremonijoje dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, Vilniaus miesto mero pavaduojas Gintautas Paluckas, taip pat kariškiai: KASP būrys, LDK Gedimino ŠB būrys, Lietuvos šaulių sąjungos Vilniaus skyriaus būrys, Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopa, Kovų už Lietuvos laisvę dalyviai. Vilniečiams ir miesto svečiams koncertavo Vilniaus įgulos karininkų ramovės choras „Aidas“.

Šiemet pirmąkart ceremonija vyko kalno papėdėje, prie Gedimino paminklo, o ne prie pilies ant kalno. Praėjusių metų pabaigoje Kultūros ministerija priėmė sprendimą uždaryti Gedimino kalną iki vasario 1 dienos dėl didelės nuošliaužų tikimybės ir būtinų kalno tvarkybos darbų. Gedimino pilis yra ne tik Lietuvai brangus kultūros ir istorijos paminklas, bet ir svarbus sostinės simbolis. Miestas jaučia didelę atsakomybę už kalno likimą ir pareigą kartu su ministerijomis spręsti šią mūsų laikmečiu iškilusią problemą, todėl ne kartą siūlė savo pagalbą ir ragino perduoti kalną tikro rūpestingo šeimininko žinion, kad imtųsi visų darbų, bei jų koordinavimo, nes vilniečiams, kaip ir visiems lietuviams, šis kalnas itin brangus. 2017-ieji Seimo paskelbti Piliakalnių metais.

Pirmą kartą Gedimino pilies bokšte Lietuvos trispalvę 1919 m. sausio 1 d. iškėlė dešimties Lietuvos savanorių būrys: karininkas Kazys Škirpa, karo valdininkai Jonas Nistelis ir Petras Gužas, kareiviai Albinas Rauba, Romualdas Marcalis, Pranas Plauska, Jonas Norvila, Mikas Slyvauskas, Vincas Steponavičius ir Stasys Butkus.

Po penkias dešimtis metų trukusių okupacijų, prasidėjus Lietuvos tautiniam atgimimui, Gedimino pilies bokšte Lietuvos vėliava iškelta 1988 m. spalio 7 d.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, sausio 1-oji tapo valstybine švente – Lietuvos vėliavos diena, tą dieną kasmet rengiama iškilminga vėliavos pakeitimo ceremonija, kurią drauge organizuoja Vilniaus miesto savivaldybė, Krašto apsaugos bei Kultūros ministerijos.

vilnius.lt

• © BFL (Vyginto Skaraičio nuotr.) © BFL (Vyginto Skaraičio nuotr.)
• © BFL (Vyginto Skaraičio nuotr.) © BFL (Vyginto Skaraičio nuotr.)
• © BFL (Vyginto Skaraičio nuotr.) © BFL (Vyginto Skaraičio nuotr.)
• © BFL (Vyginto Skaraičio nuotr.) © BFL (Vyginto Skaraičio nuotr.)
• © BFL (Vyginto Skaraičio nuotr.) © BFL (Vyginto Skaraičio nuotr.)
• © BFL (Vyginto Skaraičio nuotr.) © BFL (Vyginto Skaraičio nuotr.)
• © BFL (Vyginto Skaraičio nuotr.) © BFL (Vyginto Skaraičio nuotr.)
• © BFL (Vyginto Skaraičio nuotr.) © BFL (Vyginto Skaraičio nuotr.)
• © BFL (Vyginto Skaraičio nuotr.) © BFL (Vyginto Skaraičio nuotr.)
•