„Ne­si­ti­kė­jo­me, kad su­si­rinks tiek daug pui­kių sve­čių, bi­čiu­lių ir mū­sų dai­nų mė­gė­jų. Esa­me lai­min­gi, nes jū­sų bu­vi­mas – ge­riau­sia re­cen­zi­ja mū­sų veik­lai“, – be­si­šyp­so­da­ma kal­bė­jo ka­pe­los va­do­vė Emi­li­ja Žda­no­vič-Peč­kie­nė, ku­rią mo­ti­nys­tės atos­to­gų lai­ko­tar­piu pa­va­da­vo tė­tis Zyg­munt Žda­no­vič. Iš tik­rų­jų ko­lek­ty­vo veik­los 25 me­tai pra­bė­go aki­mirks­niu, o po­pu­lia­ru­mas ne­blės­ta. Šį sa­vo­tiš­ką mu­zi­ki­nį fe­no­me­ną taik­liau­siai api­bū­di­no po­etas Alek­san­der Snež­ko spe­cia­liai „Jo­ni­nių ka­pe­lai“ skir­ta­me ei­lė­raš­ty­je, „jog ne­pai­sant to, kad lai­kas smil­ki­nius si­dab­ru nu­da­žė, dai­nos ne­pra­žus, nes jo­se da­le­lė sie­los lie­ka“. 

An­sam­blis tei­kia žmo­nėms džiaugs­mą
Ga­li­ma sa­ky­ti, kad Vil­niaus kraš­tas stip­rus liau­diš­ku­mu – juk prak­tiš­kai kiek­vie­no­je di­des­nė­je ar ma­žes­nė­je gy­ven­vie­tė­je vei­kia dai­nų ar šo­kių an­sam­blis, dai­nuo­ja vai­kai ir su­au­gu­sie­ji. Nes juk tai – mi­si­ja, nes dai­na iš­liks, nes sun­kio­mis aki­mir­ko­mis pri­mins, kad pa­var­gu­siai len­kų sie­lai ge­riau­sias vais­tas - ge­ra, links­ma mu­zi­ka ir šir­dy­je lie­kan­tys žo­džiai. „Jo­ni­nių ka­pe­la“ – bū­tent to­kia sin­te­zė to, kas fol­klo­re ge­riau­sia. To­dėl jų kon­cer­tai - džiaugs­mo, ne­ba­na­lių teks­tų, ori­gi­na­lių aran­žuo­čių ir po­zi­ty­vios ener­gi­jos spro­gi­mas. 

„La­bai ver­ti­nu „Jo­ni­nių ka­pe­lą“ už tai, kad jie ne­pa­kar­to­ja­mi, kad ne­ina leng­vu ke­liu, ne­ko­pi­juo­ja ki­tų ko­lek­ty­vų, tu­ri sa­vo vei­dą, ku­ris vi­siems pa­tin­ka. Šia­me gra­žia­me Vil­niaus kraš­to kam­pe­ly­je tu­ri­me to­kią pro­fe­sio­na­lią ir ne­pa­kar­to­ja­mą ka­pe­lą“, – kal­bė­jo par­la­men­ta­ras Zbig­nev Je­dzins­ki, do­va­no­da­mas ka­pe­lai mu­zi­ki­nį svei­ki­ni­mą elek­tri­ne gi­ta­ra at­lik­da­mas so­lo par­ti­ją. Be­je, mu­zi­ki­nių svei­ki­ni­mų bū­ta ir dau­giau. Mat į ju­bi­lie­jaus šven­ti­mą at­vy­ko ko­lek­ty­vai „Su­ža­nian­ka“, „Su­der­via­nie“, „Kei­zių“ ka­pe­la iš Cei­ki­nių (Ig­na­li­nos ra­jo­nas“ - vi­si su so­li­džia en­tu­zias­tin­gų svei­ki­ni­mų do­ze.

Gra­žios mo­te­rys, šau­nūs vy­rai
„Trys kon­cer­to va­lan­dos pra­ėjo ne­pa­ste­bi­mai. Ga­vau iš jū­sų tiek ge­ros ener­gi­jos, tad jos liks il­gam, te­gul gai­li­si tie, ku­rie ne­gir­dė­jo ir ne­ma­tė“, – kal­bė­jo Vil­niaus ra­jo­no vi­ce­me­ras Ro­bert Ko­ma­rov­ski, įteik­da­mas ka­pe­lai me­rės Ma­ri­jos Rekst pa­dė­kos raš­tus. Pa­na­šiai kal­bė­jo vi­si pa­kvies­ti sve­čiai: LR Sei­mo na­rys Mi­chal Mac­ke­vič, Lie­tu­vos Sta­nis­la­vo Mo­niuš­kos len­kų kul­tū­ros cen­tro pir­mi­nin­kė Apo­lo­ni­ja Ska­kov­ska, Vil­niaus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Kul­tū­ros, spor­to ir tu­riz­mo sky­riaus ve­dė­jas Ed­mund Šot, Ne­men­či­nės dau­gia­funk­cio kul­tū­ros cen­tro di­rek­to­rius Ger­man Ko­ma­rov­ski. 

Sei­mo Lie­tu­vos len­kų rin­ki­mų ak­ci­jos-Kkrikš­čio­niš­kų šei­mų są­jun­gos frak­ci­jos se­niū­nė Ri­ta Ta­ma­šu­nie­nė pa­brė­žė, kad ka­pe­los su­ke­lia­mų jaus­mų ir emo­ci­jų kon­glo­me­ra­tui įta­ką da­ro tiek an­sam­blie­čių me­ni­nis ir mu­zi­ki­nis bei vo­ka­li­nis meist­riš­ku­mas, teik ir ka­pe­los įkū­rė­jo as­me­ny­bė. 

„Kai ku­ria­me nors ren­gi­nių da­ly­vau­ja ka­pe­la, aiš­ku, kad vi­sų pir­ma tai bus links­mai, džiaugs­min­gai, triukš­min­gai pra­leis­tas lai­kas, o an­tra, kad pa­si­ro­dys Jan Špa­kov su sa­vo ne­at­sie­ja­ma tar­ka, ant ku­rios muš rit­mą“, – kal­bė­jo par­la­men­ta­rė įteik­da­ma gel­to­nų kaip sau­lė­tos ka­pe­los da­ly­vių šyp­se­nos ro­žių puokš­tę.

Grok, ka­pe­la!
Ka­pe­lą 1991 m. įkū­rė Su­žio­nių kul­tū­ros cen­tro di­rek­to­rius J. Špa­kov. Ir tai jis, kaip pa­grin­di­nis or­ga­ni­za­to­rius, per ju­bi­lie­ji­nį kon­cer­tą pri­imi­nė­jo svei­ki­ni­mus. Be pa­kvies­tų sve­čių, sce­no­je pa­si­ro­dė ir skir­tin­gi ka­pe­los są­sta­tai – per ket­vir­tį am­žiaus kai ku­rie na­riai iš­va­žiuo­da­vo, ki­ti su­kur­da­vo šei­mas.

Ta­čiau ne­pai­sant per­so­na­li­nių ro­ta­ci­jų - ka­pe­los šer­dis ir idė­ja li­ko ne­pa­ki­tu­si, tai ga­li­ma bu­vo pa­ste­bė­ti – sce­no­je kei­tė­si so­lis­tės ir mu­zi­kan­tai, o sie­la lik­da­vo ta pa­ti! J. Špa­kov, ku­ris anks­čiau, kaip pa­sa­ko­da­vo, sce­no­je da­ry­da­vo net sal­to, kiek nu­ra­mi­no tem­pe­ra­men­tą, ta­čiau vis tek­da­vo jį kvies­ti – nes nuo­lat kur nors skrai­dy­da­vo, kaip ir špo­kas (var­nė­nas) - juo­ka­vo įsi­links­mi­nę sve­čiai. Vil­niaus kraš­to et­no­gra­fi­jos mu­zie­jaus di­rek­to­rius Al­gi­mant Ba­ne­vič įtei­kė bu­vu­siam va­do­vui nau­ją, o iš tik­rų­jų se­ną, pa­lė­pė­je pas uoš­vę ras­tą, tar­ką – tik, kad šį kar­tą nu­da­žy­tą auk­si­ne spal­vą. Ką gi, iki auk­si­nio ju­bi­lie­jaus be­li­ko tik ket­vir­tis am­žiaus…

Il­giau­sią ke­lią įvei­kė Ta­deuš Rut­kov­ski (Ta­deusz Rut­kow­ski) iš Pruš­ko­vo (Pruszków) ne­to­li Var­šu­vos, fir­mos „Rut­kow­ski“ sa­vi­nin­kas, „Jo­ni­nių ka­pe­los“ bi­čiu­lis ir pi­ni­gi­nės pre­mi­jos šiai ka­pe­lai stei­gė­jas per šie­met Mron­go­ve (Mrą­go­wo) vy­ku­sį Pa­kraš­čių fes­ti­va­lį. At­vy­ko ir­gi ne tuš­čio­mis ir įtei­kė ka­pe­lai pre­mi­ją, o sal­du­my­nais ap­do­va­no­jo vi­sus ju­bi­lie­jaus mi­nė­ji­me da­ly­vau­jan­čius ko­lek­ty­vus. Ko­lek­ty­vo va­do­vams – E. Žda­no­vič-Peč­kie­nei ir Z. Žda­no­vi­čiui – įtei­kė at­mi­ni­mo me­da­lius. Ga­vo jį ir ka­pe­los įkū­rė­jas J. Špa­kov. 

Ne­ga­li­ma ne­pa­mi­nė­ti ir ju­bi­lie­ji­nės šven­tės ve­dan­čių­jų du­e­to. Do­mi­nik Ku­zi­ne­vič Vin­cu­ko Bal­ba­tun­čy­ko vaid­me­ny­je su duk­ra Bar­ba­ra pui­kiai sce­no­je pa­pil­dė vie­nas ki­tą, šmaikš­čiais pa­ste­bė­ji­mais ly­dė­da­mi an­sam­blių pa­si­ro­dy­mus. 

Tik­ras per­liu­kas bu­vo prem­je­ri­nis kū­ri­nys pa­gal či­go­nų mu­zi­ką, ku­rį su ka­pe­la at­li­ko Lie­tu­vos ka­me­ri­nio or­kest­ro smui­ki­nin­kas, di­džiau­sio­se pa­sau­lio sce­no­se kon­cer­tuo­jan­tis Zbig­nev Ži­lio­nis. „Grie­žė sa­vo bro­lio Vin­cen­to at­mi­ni­mui, ku­ris ka­dai­segro­jo mū­sų ka­pe­lo­je“, – pri­mi­nė an­sam­blio va­do­vas Z. Žda­no­vič.

Taip ir to­liau! 
„Jo­ni­nių ka­pe­los“ ju­bi­lie­jaus vai­sius – plokš­te­lė su ge­riau­siais kū­ri­niais, pa­va­din­ta „Gro­ki­te, mu­zi­kan­tai“ ir nau­ji kos­tiu­mai. At­ei­ty­je tu­rė­tų bū­ti su­kur­tas fil­mas. Skir­ti pa­ra­mą pa­ža­dė­jo Len­ki­jos Res­pub­li­kos am­ba­sa­dos Vil­niu­je at­sto­vas kon­su­las Lu­kaš Kaz­mer­čak (Łukasz Kaźmierc­zak). 

Pel­ny­tas ka­pe­los pri­pa­ži­ni­mas – sun­kaus dar­bo re­zul­ta­tas. Ta­čiau yra dar vie­na pu­sė – mei­lė mu­zi­kai, fol­klo­rui, kaimo juo­kams. Su­jun­gus vi­sus šiuos ele­men­tus gau­na­ma chro­ma­ti­nė dė­lio­nė, ku­ri rei­ka­lin­ga ir at­li­kė­jams, ir klau­sy­to­jams. Ju­bi­lie­ji­nis kon­cer­tas pra­skaid­ri­no ir nu­švie­tė pil­ką lap­kri­čio die­ną. Džiaugs­mo at­mo­sfe­ra apė­mė vi­sus. Te­bū­na taip ir to­liau! 

Mo­ni­ka Ur­ba­no­vič

• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
•