Eks­kur­si­ją po From­bor­ką pra­dė­jo­me nuo Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos Ėmi­mo į dan­gų ir Šv. apaš­ta­lo An­drie­jaus ka­ted­ros, kur ku­rį lai­ką tar­ny­bą ėjo Mi­ka­lo­jus Ko­per­ni­kas. Prie pat ka­ted­ros iš­ki­lęs Ko­per­ni­ko bokš­tas, ku­ria­me ka­dai­se yra gy­ve­nęs di­dis moks­li­nin­kas. Tai čia jis pa­ra­šė sa­vo vei­ka­lą „Apie dan­gaus kū­nų su­ki­mą­si“. Šia­me mies­te moks­li­nin­kas mi­rė 1543 m. ir pa­lai­do­tas mi­nė­to­je Ka­ted­ro­je. Par­te­ry­je yra įsi­kū­ręs pla­ne­ta­riu­mas, ten pa­ma­tė­me dan­gaus pa­veiks­lą iš bet ko­kio Že­mės taš­ko.

Bu­vu­siuo­se vys­ku­pų rū­muo­se da­bar vei­kia Mi­ka­lo­jaus Ko­per­ni­ko mu­zie­jus. Ša­lia eks­po­zi­ci­jos, skir­tos iš­ki­liam ast­ro­no­mui, eks­po­nuo­ja­mi From­bor­ko vit­ra­žai, žiū­ro­nai, liu­ne­tės. Ap­si­lan­kę M. Ko­per­ni­ko mu­zie­ju­je ga­lė­jo­me iš ar­čiau pa­žvelg­ti į jo gy­ve­ni­mą ir veik­lą. Pa­ki­lo­me laip­tais į Ra­dze­jov­skio bokš­te (40 m) įreng­tą ap­žval­gos aikš­te­lę. Pa­ma­ty­tas vaiz­das kom­pen­sa­vo įveik­tą ke­lią.

Tarp ap­lan­ky­ti ver­tų From­bor­ko vie­tų - Šv. Dva­sios li­go­ni­nė, Me­di­ci­nos is­to­ri­jos mu­zie­jus ir Van­dens bokš­tas M. Ko­per­ni­ko gat­vė­je. Ne­iš­dil­do­mą įspū­dį pa­li­ko pa­si­plau­kio­ji­mas lai­vu po Vys­los įlan­ką iki ku­ror­to Kry­ni­ca Mors­ka, kur vi­są die­ną ga­lė­jo­me de­gin­tis sau­lė­je ir mau­dy­tis jū­ro­je. Ka­dan­gi mū­sų vieš­na­gės me­tu orai bu­vo sau­lė­ti, ga­lė­jo­me mau­dy­tis mies­to ba­sei­ne, de­gin­tis pa­plū­di­my­je, žais­ti spor­to aikš­te­lė­je. Va­ka­rus lei­do­me links­min­da­mie­si, gro­žė­da­mie­si sau­lė­ly­džiais, ste­bė­da­mi kva­pą gniau­žian­tį ge­riau­sių From­bor­ko ar­tis­tų at­lie­ka­mą ug­nies šou.

Ta­čiau tai ne­bu­vo vie­nin­te­lės at­rak­ci­jos. Tu­rė­jo­me eks­kur­si­ją į Gdans­ką ir So­po­tą. Ap­lan­kė­me Gdans­ko se­na­mies­tį - Auk­si­nius var­tus, Il­go­jo tur­gaus gat­vę su Nep­tū­no fon­ta­nu, ro­tu­šę, Ar­tu­so dva­rą, kran­ti­nę. Kiek vė­liau iš­si­ruo­šė­me į 6 D ki­ną, kur ga­lė­jo­me pa­jus­ti fil­mą „Že­mės dre­bė­ji­mas“ vi­sais ju­ti­mo or­ga­nais. Gai­vi­nan­tis lie­tus į vei­dą, nuo ko­jų ver­čian­tis vė­jas, ga­lin­ga ug­nis, že­mės dre­bė­ji­mas. Po to le­gen­di­nis Ro­bi­nas Hu­das pa­si­ė­mė mus į gar­sų­jį Šer­vu­do miš­ką, ten su­si­pa­ži­no­me su jį įsi­my­lė­ju­sia le­di Me­rion.

Po to ėjo­me pa­grin­di­ne So­po­to gat­ve - va­di­na­muo­ju Mon­cia­ku. Pa­lei vi­są gat­vę va­sa­ros se­zo­no me­tu sa­vo me­ną pri­sta­to mu­zi­kan­tai, ke­liau­jan­tys te­at­rai, por­tre­ti­nin­kai. Su­sto­jo­me jo­je prie la­biau­siai ži­no­mo So­po­to ob­jek­to - Krei­vo­jo na­me­lio, pri­me­nan­čio sta­ti­nį iš pa­sa­kų. Ga­lu­ti­nė gi mū­sų sto­te­lė bu­vo jū­ra ir pa­plū­di­mys!

Ki­ta mū­sų eks­kur­si­ja bu­vo į Olš­ty­ną. Vaikš­čio­da­mi šio mies­to gat­vė­mis gro­žė­jo­mis juo. Ap­lan­kė­me ant kal­vos įsi­kū­ru­sį se­na­mies­tį, už­li­po­me ant Aukš­tų­jų var­tų. Tur­gaus aikš­tė­je ap­žiū­rė­jo­me is­to­ri­nę, po ka­ro ne­gan­dų at­sta­ty­tą ro­tu­šę, kur šiuo me­tu vei­kia vai­va­di­jos bib­lio­te­ka ir pa­ro­dų sa­lė. Akį trau­kė Šv. Jo­kū­bo ka­ted­ra. Ypa­tin­ga se­na­mies­čio vie­ta - Var­mi­jos ka­pi­tu­los pi­lis, kur re­zi­da­vo ir sa­vo ste­bė­ji­mus vyk­dė M. Ko­per­ni­kas. Šiuo me­tu tai - mu­zie­jus. Už­li­po­me ir ant bokš­to, nuo jo ste­bė­jo­me Olš­ty­no pa­no­ra­mą.

Vė­liau nu­vy­ko­me į Get­žval­dą (Gietr­zwałd), ten lan­kė­mės Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos ap­si­reiš­ki­mo vie­to­je. Bu­vo­me prie šal­ti­nė­lio, pa­ra­ga­vo­ne ste­buk­lin­go, gy­do­mų­jų ga­lių tu­rin­čio van­dens. Kiek­vie­nas ga­lė­jo­me pa­si­sem­ti jo į bu­te­lį.

Lan­kė­mės ir Pie­nienž­no (Pie­niężno) mies­te - Ku­ni­gų ver­bis­tų mi­si­jų ir et­no­gra­fi­jos mu­zie­ju­je. Ten su­rink­ti eks­po­na­tai iš ša­lių, ku­rio­se dir­ba vie­nuo­liai: Ki­ni­jos, Ja­po­ni­jos, In­di­jos, In­do­ne­zi­jos, Nau­jo­sios Gvi­nė­jos. Tai - tur­tin­giau­sia mi­si­jų ir et­no­gra­fi­nė ko­lek­ci­ja Len­ki­jo­je.

Ta­čiau gry­ną ad­re­na­li­ną pa­ju­to­me ak­ty­vių pra­mo­gų par­ke „Bart­bo“ But­ri­muo­se (But­ry­my). Iš­gy­ve­no­me ypa­tin­gų emo­ci­jų įveik­da­mi tra­sas ly­nų par­ke, ris­da­mie­si su sfe­ri­niu ru­tu­liu, šau­dy­da­mi iš lan­ko, va­ži­nė­da­mi seg­vė­ju­mi ir pan. At­rak­ci­jas bai­gė­me ant lau­žo ke­pin­da­mi sul­tin­gas deš­re­les.

Lai­kas bė­go grei­tai. Nė ne­ap­si­žiū­rė­jo­me, kai rei­kė­jo grįž­ti. Grį­žo­me lai­min­gi, nes pra­leis­tas su drau­gais lai­kas bu­vo la­bai tu­ri­nin­gas ir ku­pi­nas įspū­džių.

Sto­vyk­los da­ly­viai