Prie pro­jek­to fi­nan­sa­vi­mo pri­si­dė­jo Len­ki­jos Res­pub­li­kos kul­tū­ros ir na­cio­na­li­nio pa­vel­do mi­nis­te­ri­ja, sky­ru­si lė­šų iš Kul­tū­ros rė­mi­mo fon­do.

„Kop­ly­čią XVIII am­žiu­je fun­da­vo Ogins­kių gi­mi­nė. Prie šios kop­ly­čios vei­kė Ad­vo­ka­tų bro­li­ja, o šv. Ivas yra jų glo­bė­jas. Pla­nuo­ja­me, kad po re­no­va­ci­jos tai bus Vil­niaus ad­vo­ka­tų krikš­čio­nių mal­dos vie­ta“, - „Vil­niaus kraš­to sa­vait­raš­čiui“ sa­kė baž­ny­čios res­tau­ra­vi­mo dar­bus pri­žiū­rin­tis baž­ny­čios rek­to­rius tė­vas Ma­re­kas Ada­mas Det­la­fas (Ma­rek Adam Det­tlaff). 

Kop­ly­čios įran­ga bu­vo be­veik vi­siš­kai su­ga­din­ta. Iš­li­ko vos du pa­veiks­lai iš pa­grin­di­nio al­to­riaus: Šv. Ivo, ku­ris šiuo me­tu yra Vil­niaus Šv. Jo­nų baž­ny­čio­je, ir da­bar Ne­men­či­nės Šv. Ar­kan­ge­lo My­ko­lo baž­ny­čio­je esan­tis Tra­kų Die­vo Mo­ti­nos pa­veiks­las, anks­čiau, kaip spė­ja­ma, ka­bė­jęs ant mies­to var­tų Tra­kų gat­vė­je. 

Koplyčios renovavimo darbai prasidėjo prieš kelerius metus: tuomet varine skarda buvo padengtas kupolas ir atnaujintas bokštelis virš kupolo. Vykdant renovavimo darbus parengtas kupolo bokštelio plokščių ir profiliuotų plokštumų spalvinis apipavidalinimas, kupolo skliautų tinkuotų plokštumų konservavimas, kupolo profiliuotų elementų, tarp jų - ir pagrindinės profiliuotos kupolo atbrailos konservavimas ir tapybinis apipavidalinimas, iliuzorinio apvalaus koplyčios lango tapybinė rekonstrukcija, koplyčios sienų tinkuotų plokštumų konservavimas. Koplyčios renovavimo darbais rūpinosi UAB “Rūpintojėlis” (direktorius Stasys Leonardas Žilys) iš Vilniaus. 

Lė­šos Pran­ciš­ko­nų baž­ny­čios re­mon­tui pri­trau­kia­mos iš įvai­rių šal­ti­nių. Be ki­ta ko, yra or­ga­ni­zuo­ja­mi lab­da­ros kon­cer­tai iš cik­lo „Fres­kai“. Ne­se­niai to­kį su­ren­gė ži­no­mas lie­tu­vių ak­to­rius ir dai­ni­nin­kas Man­tas Jan­ka­vi­čius. Au­ko­ja ir ti­kin­tie­ji, už­sa­ky­da­mi in­ten­ci­jas baž­ny­čio­je. 

***

Ivas gi­mė Bre­ta­nė­je kaip Ker­mar­ti­no lor­do He­lo­ri­jaus sū­nus. 1267 m., kaip Ivas Hélo­ry, bai­gė tei­sės stu­di­jas Pa­ry­žiaus uni­ver­si­te­te. Ka­no­ni­nės tei­sės stu­di­jas bai­gė Or­le­a­no uni­ver­si­te­te. Grį­žęs į Bre­ta­nę 1280 m. bu­vo pa­skir­tas vys­ku­pi­jos dva­si­nin­ku tei­sė­ju. Bū­da­mas baž­ny­čios dva­si­nin­kas ne­dve­jo­da­mas prie­šin­da­vo­si vals­ty­bės val­džiai, ku­ri kiš­da­vo­si į Baž­ny­čios rei­ka­lus. Vi­są sa­vo gy­ve­ni­mą rū­pi­no­si varg­šais, to­dėl jam bu­vo su­teik­tas „varg­šų ad­vo­ka­to” var­das. Gy­ve­no la­bai kuk­liai tar­nau­da­mas ki­tiems žmo­nėms. Sa­vo na­muo­se įren­gė li­go­ni­nę, pir­tį, naš­lai­čių na­mus ir varg­šų prie­glau­dą. Ivas pri­klau­sė tre­ti­nin­kų or­di­nui. Gi­mė Bre­ta­nė­je. Pa­lai­do­tas Trégui­er vie­to­vė­je, kur Šv. Tug­du­a­lo ka­ted­ro­je sau­go­mos jo re­lik­vi­jos. Ant jo ka­po iš­kal­ta in­skrip­ci­ja: „Šv. Ivas bu­vo bre­ta­nie­tis, ad­vo­ka­tas, o ne ban­di­tas - ne­įti­kė­ti­nas žmo­nėms da­ly­kas”. 1347 m. bir­že­lį po­pie­žius Kle­men­sas VI pa­skel­bė Ivą šven­tuo­ju. Šv. Ivas glo­bo­ja Bre­ta­nę ir tei­si­nin­kus. Lai­ko­mas varg­šų, naš­lių ir naš­lai­čių glo­bė­ju.

Te­re­sa Vo­ro­bej 
Vilniaus krašto savaitraštis