Atidarymo iškilmėse, kurias LRT televizija transliavo visam pasauliui, dalyvavo Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė, kiti aukščiausio lygio valstybės vadovai, užsienio svečiai ir šalies gyventojai. Prezidentė savo kalboje sakė neabejojanti, kad Valdovų rūmai, kaip ir senais laikais, taps ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos politikos, kultūros ir istorijos centru.
Tapatybės įrodymas
Varšuvos karališkosios pilies direktorius Andžej Rotermund (Andrzej Rottermund) – su šia institucija Valdovų rūmai bendradarbiauja jau ne vienus metus – pabrėžė, kad Varšuvos karališkosios pilies ir Vilniaus valdovų rūmų likimai yra labai panašūs. „Tiek vieni, tiek kiti tuo pačiu metu nustojo gyvuoti. Atstatyti gyventojų valia, kaip mūsų šalių valstybingumo ir suverenumo simboliai, tautų tęstinumo ir istorijos liudijimai. Taigi jų reikšmę pirmiausia sprendžia ne materialinės vertybės. Dažnai, ypač užsieniečiai, paklausia, kodėl ryžomės atstatyti mūsų šalies istorinį paminklą.
Mes Varšuvoje atsakydavome naudodami asmens tapatybės argumentą. Pavyzdžiui, jei asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas sunaikinamas, einame naujo. Pilies atstatymas Varšuvoje, kaip ir rūmų atstatymas Vilniuje, - tai mūsų istorinių ir kultūrinių tapatybių dokumentų atgavimas“, - per iškilmes kalbėjo A. Rotermund.
Tą iškilmingą dieną Valdovų rūmuose atidaryta paroda „Istoriniai gobelenai iš Lenkijos karališkųjų rezidencijų“. Joje pristatomi 2 unikalūs gobelenai iš Varšuvos ir Krokuvos karališkųjų pilių, puošę Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto ir kunigaikščių Radvilų rezidencijas. Gobelenai bus eksponuojami iki šių metų spalio.
Atstatymo darbai bus tęsiami
Anot istorikų, Aleksandras Jogailaitis dar XV a. pabaigoje pirmas šioje vietoje pasistatė rezidenciją. Žygimantas Senasis perstatė rūmus Renesanso epochos stiliumi. Paskutinis valdovas, rezidavęs Vilniaus Žemutinėje pilyje, buvo Vladislovas Vaza. XVII a. rūmus smarkiai apgriovė Maskvos kariuomenė, o XIX a. caras nurodė visiškai juos sunaikinti.
Žemutinė pilis buvo Lietuvos politinio ir kultūrinio gyvenimo centras tik du šimtmečius. Valdovų rūmų atstatymo idėja, tapatinta su Lietuvos valstybingumo atkūrimu, kilo 1987 metais.
Pagrindinis jos iniciatorius buvo Lietuvos premjeras ir prezidentas, šviesaus atminimo Algirdas Brazauskas. Statybos prasidėjo 2002 metais. Lietuvos valdovų rezidencijos atgimimas jau pareikalavo beveik 350 mln. litų. Ir tai dar ne pabaiga, nes rūmai dar ne iki galo įrengti. Be to, planuojama atstatyti ir antrąją Žemutines pilies dalį.
Rekordinis lankytojų skaičius
Ar Valdovų rūmai turi prasmę? Audringos diskusijos šia tema netyla iki šiol. Mat jie atstatyti ne remiantis istorine medžiaga, kuri iki mūsų dienų neišliko, o piešiniais ir archeologiniais tyrinėjimais. Išliko tik autentiški karališkosios rezidencijos pamatai, - juos archeologai užkonservavo ir juos galime matyti lankydamiesi rūmuose.
Valdovų rūmų atidarymas simboliškai sutapo su Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai pradžia. Atstatytoje Vilniaus Žemutinėje pilyje vyks oficialūs Lietuvos pirmininkavimo ir kultūros renginiai.
Valdovų rūmai nuo liepos 7 d. atidaryti lankytojams. Pirmąją dieną juose apsilankė rekordinis žmonių skaičius – beveik 3,5 tūkst. Anot Valdovų rūmų direktoriaus dr. Vydo Dolinsko, tai liudija, kad „mūsų šalies istorija grįžo ne tik į rūmus, bet ir žmonių širdis“.
Bilieto kaina į Valdovų rūmus – 10 Lt, mokiniams, studentams ir pensininkams – 5 Lt.
Ivona Klimaševska
