Poetės žodis skraidino susirinkusius poezijos mylėtojus į plačias vaizdinių platybes: čia kviesdamas užklysti į Antakalnį ar Belmontą, priversdamas užkalbinti kreivą pušį, viliodamas nusišypsoti Senamiesčio rūmams, ragindamas trumpam sustoti prie Kondrado celės, nurodydamas nusilenkti išgirdus Moniuškos muzikos garsus, primindamas Liudviko Kondratovičiaus klajones... Iš Vilniaus kūrybos versmių poezijos pegasas nešė klausytojus į Varšuvos viduramžių kiemus, kuriuose klajoja vienišas katinas ir istorijos tėkmės nesustabdo geliantis laikas.

Susirinkusiems A. Lasota atskleidė dar vieną savo talentą – versti kitų poetų tekstus. Poetė prisipažino atradusi savo kūrybinei patirčiai artimų poetų, kurių kūrybą geba pajusti, išgyventi ir rasti žodžių, kuriais bandanti atskleisti Lidijos Šimkutės, Stefano Centomirskio eilėraščių grožį. Susitikimo dalyviai galėjo įsitikinti, kad poetei Alinai Lasotai puikiai sekasi perteikti L. Šimkutės eilučių taupias frazes bei sugauti S. Centomirskio sparnuotų frazių žaismą.

Klausytojai buvo neabejingi skambantiems poezijos posmams, dažnai pasigirsdavo plojimai, liudijantys, kad eilės jaudina klausančiųjų širdis. Išklausius vertimų, paklajojus nuo Vilniaus iki Varšuvos, paveikus poetės žodis vėl sugrąžino visus į Šalčininkų kraštą, tiksliau į Tabariškes, kurios Vilnijos kraštui dovanojo tautodailininkę Aną Krepštul. Kaip žinome, būtent jos vardu pavadinta gimnazija Butrimonyse. Poetė, užsiminusi apie susitikimus su Ana Krepštul, pasidalino savo prisiminimais dar kartą pabrėždama šios tragiško likimo kūrėjos didžiulį ryžtą tapyti ir skleisti gėrį, kurio nesugebėjo sunaikinti visą kūną vis labiau užvaldantis skausmas.

Už šią šiltą ir maloniai visus nudžiuginusią literatūrinę popietę esame dėkingi Butrimonių Anos Krepštul gimnazijos direktorei Teresai Savel ir bibliotekininkei Marijai Paliul.

Butrimonių A. Krepšul gimnazijos informacija