Bažnyčios liekanos buvo vėl užkastos, o didingus laikus menančius rūmų griuvėsius nuspręsta palikti atkastus. Dubingių piliavietėje statomas gaubtas, turėsiantis apsaugoti itin vertingus radinius nuo išorinio poveikio.
„Mes labai prašėm archeologų ir labai džiaugėmės, kad ir kultūros paveldo specialistai, ir savivaldybės atstovai, visi sutarėm, kad nelaidojam šitų rūmų pamatų. Atkurti jų irgi nėra prasmės, nes tai būtų butaforija, bet eksponuodami pamatus parodytumėm žmonėm, kokie gi buvo tie rūmai iš tiesų“, – kalbėjo Valstybės saugomų teritorijų tarnybos direktorė Rūta Baškytė.
Konkursą laimėjo architekto Roberto Zilinsko projektas. Jį įgyvendinus, žmonės galės užeiti į vidų ir apžiūrėti autentiškus statinių griuvėsius.
„Kadangi visas statinys bus užpiltas žemėmis ir žolė ant jo augs, tad kad jis atlaikytų žemės spaudimą ir neleistų drėgmės į vidų, jo sienos yra gelžbetoninės. Sienos bus betonuojamos, o stogas bus daromas iš metalinių konstrukcijų ir surenkamas, kad esant reikalui būtų galima nurinkti“, – aiškino architektas R. Zilinskas.
Kai kuriems specialistams nerimą kelią tai, kad tokio svarbaus objekto – rūmų gaubto – statybos buvo svarstomos už uždarų durų ir nebuvo įtraukta nei Vyriausybė, nei Kultūros paveldo komisija, nei visuomenė. Specialistai nerimauja ir dėl galbūt netinkamų statybinių medžiagų.
„Gelžbetonis apskritai nebūdinga LDK ir viduramžiams medžiaga. Be to, tai sunkiai išardoma medžiaga. Tai, be abejo, kontrastuoja su istoriškai susiformavusiu kultūriniu kraštovaizdžiu“, – įsitikinęs paveldosaugininkas Algimantas Gražulis.
Archeologai spėja, kad Dubingių piliavietėje buvo ne tik rūmai, bet ir visas kompleksas ar net viduramžių miestas, tačiau teritorija dar labai menkai ištyrinėta.
Gaubtą statyti ketinama baigti iki vasaros pabaigos, o apdailos ir griuvėsių restauravimą – kitąmet.

Jurgita Rakauskaitė
LTV „Panorama“