Prof. K. Morkūnas prisiminė, kad idėja vitražuose įamžinti Žalgirio mūšį kilo beveik prieš tris dešimtmečius, kai dar buvo statomas parlamento pastatas, tačiau jos teko atsisakyti tuometinei vadovybei pareikalavus greta įamžinti sovietų simbolius.
2010 m. artėjant Žalgirio kovos 600 metų jubiliejui prof. K. Morkūnui, kartu su architektais A. ir V. Nasvyčiais, pavyko įtikinti dabartinę Seimo vadovybę grįžti prie pirminio sumanymo – buvo paruošti natūralaus dydžio (apie 25 m2) vitražo piešiniai-kartonai. Kartu buvo numatyta dešinėje laiptų pusėje sukurti vitražus, skirtus Lietuvos nepriklausomybės kovoms, rezistencijai ir Sausio 13-osios įvykiams atminti. Autorius parengė eskizus. Tačiau dėl parlamento rūmams suteikto istorinio-kultūrinio objekto statuso prof. K. Morkūnui teko ieškoti naujo sprendimo ir Žalgirio mūšio kovos atminimui skirtą vitražą projektuoti Seimo II rūmuose.
„Simboliška, kad šiuose rūmuose, kur sesijos metu kiekvieną dieną vyksta politiniai mūšiai, atidengiamas vitražas, skirtas mūsų didžiausiai pergalei – Žalgirio mūšiui, kuris Lietuvai ir Lenkijai baigėsi didžiausiu laimėjimu. Aš tikiu, kad po šio vitražo pirmosios dalies įrengimo, o netrukus ir antrosios, mes šituose rūmuose tikrai galėsime sakyti, kad visi mūšiai baigiasi Lietuvos pergale“, – atidengimo ceremonijoje kalbėjo Seimo Pirmininko pavaduotojas Algis Čaplikas.
Dailininkas-vitražistas prof. A. Dovydėnas priminė, kad vykdant valstybinius užsakymus Kaziui Morkūnui teko sukurti daug vitražų. „Ideologijos sergėtojų priežiūra buvo itin atidi, bet meno kūrinio vertė – ne vien tema, bet ir forma. Tai ypatinga individuali plastinė kalba, kuri ir tampa kūrinio esme. Kazys Morkūnas turi savo kūrybos metodą, pavadinčiau jį pulsuojančiu, kai einama nuo bendros kompozicijos plastinių problemų prie detalių. Per visą kūrybos procesą profesorius išlaiko kritinę distanciją su savo kūriniu. Profesorius yra puikus piešėjas, aukščiausio lygio amatininkas. Jo modernus vitražo suvokimas, man asmeniškai, jį pastato šalia iškiliausių viduramžių vitražo meistrų“, – tvirtino prof. A. Dovydėnas.
Sveikindamas K. Morkūną su puikiu darbu Lenkijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje Janušas Skolimovskis sakė, kad Lietuvos ir Lenkijos istorijos žinovams tai bus labai simboliška, kadangi iš abiejų pusių turėsime ir Vytautą, ir Jogailą. „Labai džiaugiuosi, kad 600 metų senumo įvykis duoda tiek įkvėpimo mūsų dailininkams, architektams, vitražistams“, – linkėdamas sėkmės baigiant antrąją vitražo dalį kalbėjo ambasadorius.
„Mane iš tikrųjų žavi ši Seimo tradicija dėl to, kad labai daug stengiamasi istorinei minčiai išlaikyti ir ją puoselėti, kad tie stiklai pavirstų ištisiniu mūsų praėjusių kultūros ir istorijos momentų vitražu“, – sveikindamas menininką pažymėjo istorikas prof. E. Jovaiša.
Seimo kancleris Jonas Milerius, su vitražo autoriumi pasirašydamas perdavimo aktą, pasidžiaugė, kad pasirinkta vitražo vieta yra pati geriausia parlamente. „Kiekvienais metais Seimą aplanko dešimtys tūkstančių lankytojų, kurie lankydamiesi parlamento posėdžių salėje turės puikią galimybę apžiūrėti ir Kazio Morkūno sukurtą vitražą“, – kalbėjo J. Milerius.
Naujajame vitražo teminiame sprendime batalijose figūruos Lietuvos kunigaikščio Vytauto Didžiojo ir Lietuvos Didžiojo kunigaikščio, Lenkijos karaliaus Jogailos portretinės asmenybės. Per vienerius metus buvo atlikti visi darbai – nuo eskizų kūrimo ir pritaikymo ne tokiai dėkingai architektūrinei aplinkai iki pirmosios vitražo diptiko dalies atidengimo. Metams teko atidėti kitų menininko idėjų įgyvendinimą. Prof. K. Morkūnas dėkoja Utenos Dievo Apvaizdos bažnyčios klebonui Henrikui Kalpokui už supratimą dėl vitražo Seimo rūmuose kūrimo atidėti erdvinių bažnyčios vitražų atidengimą.
Dailininkas kartu su padėjėju Vaižgantu Černiausku per metus sukūrė daugiau nei 25 m2 ploto vitražą, kuriame naudotos Lietuvoje gamintos medžiagos – baltas ir trofėjinis stiklas, individualiai meistrų gaminta glazūra. Ateityje, sukūrus antrąją vitražo Seimo rūmuose diptiko dalį, atsivertų galimybė vakarais įrengti besikeičiančią kinetinę šviesos sistemą, kuri sustiprintų kūrinio ekspresiją.
Vitražą užbaigti numatoma 2012 metais. Vitražo autorius K. Morkūnas, džiaugdamasis galimybe laisvai kurti istorinius, bažnytinius vitražus, užsiminė, kad antrojoje vitražo dalyje tikisi griežtesnio, dekoratyvesnio sprendimo.
 
Seimo Ryšių su visuomene skyrius