Rekonstravus pastatą, čia iš poeto namų Vilniuje ketinama perkelti dalį jo asmeninės bibliotekos. „Mes sumanę įrengti poeto J. Marcinkevičiaus kambarį. Viliamės, kad jame bus asmeninių poetų daiktų ir knygų, palytėtų jo rankų. Tame kambaryje galėtų vykti lietuvių literatūros pamokos, susitikimai su rašytojais, poezijos skaitymai“, – pasakojo Prienų rajono viešosios bibliotekos direktorė Daiva Čepeliauskienė.
„Jis savo gyvenimą suvokė, kaip jis pats sakė, kaip šūvį, kuris turi pasiekti taikinį. Taigi man atrodo, kad J. Marcinkevičius yra mūsų tautos esmė, sąžinė, mūsų intelektualinės ir patriotinės poezijos viršūnė“, – kalbėjo buvusi J. Marcinkevičiaus bendramokslė Anarchija Adamonienė.
J. Marcinkevičius buvo vienas aktyviausių kraštiečių. Jam padedant ant kalnelio, kur stovėjo Žiburio gimnazija, kurioje poetas mokėsi, pastatytas jai paminklas.
„Jeigu reikėdavo Justino žodžio, padrąsinimo ar jo pagalbos, jis visada mums padėdavo, net ir statant Kęstučio paminklą, irgi jo žodis buvo svarbus, kai sprendėsi klausimas dėl Nemuno kilpų regioninio parko statuso“, – tvirtino Prienų rajono laikraščio „Gyvenimas“ vyriausioji redaktorė Ramutė Šimukauskaitė.
Dar šiemet ketinama įamžinti ir poeto tėviškę Važatkiemyje.
Prienų krašte taip pat sklando idėja Prienuose, šalia Antano Maceinos paminklo, pastatyti paminklą J. Marcinkevičiui.
Rūta Lankininkaitė
LTV „Šiandien“