Birželio pradžioje prasidėjus priėmimui į profesines mokyklas, Verslo ir svetingumo profesinės karjeros centro (VESK) Pietų Lietuvos filialo profesijos mokytoja Dalia Pugačiauskienė sako, kad perėjimas prie įtraukiojo ugdymo išpopuliarino ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogo padėjėjo profesiją: „VESK Pietų Lietuvos filiale ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogo padėjėjus ruošiame jau keletą metų. Esame išskirtiniai, nes įsigiliname į kiekvieno mokinio situaciją ir pasiūlome jam priimtiniausią kelią šiai profesijai įgyti.“

Jau nuo birželio 1 d. iki liepos 24 d. visi norintys studijuoti gali teikti paraiškas į Lietuvos aukštąsias mokyklas ir profesinio mokymo įstaigas. Tačiau nuo šių metų būsimus studentus stojimo sistemoje pasitinka svarbūs pokyčiai. „2021 m. Seime buvo priimtos Mokslo ir studijų įstatymo pataisos, pagal kurias nuo 2024 m. visi stojantieji į aukštąsias mokyklas turi atitikti vienodus minimalius stojimo reikalavimus“, – teigia Vilniaus kolegijos (VIKO) studentų priėmimo organizavimo vadovė Anželika Slimanavičienė. Kaip naujoji tvarka gali paveikti priėmimą į aukštąsias mokyklas ir ką būtina žinoti teikiant paraišką?

Nuo birželio 1 d. Kauno technologijos universitete (KTU) kaip ir kitose Lietuvos aukštosiose mokyklose, prasidėjo bendrasis priėmimas į pirmosios pakopos (bakalauro) studijas. Šiais metais stojančiųjų į bakalaurą laukia naujovė – startuoja antroji konkursinė eilė, kuri padidins aukštojo mokslo prieinamumą stojantiesiems į valstybės finansuojamas studijų vietas iš socialiai jautrios aplinkos.

Nuo rudens 21 miškininkystės studijas Vytauto Didžiojo universitete ir Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijoje pasirinkęs pirmakursis gaus skatinamąsias stipendijas – 250 eurų per mėnesį. Stipendijas, skatindama jaunimą rinktis miškininko profesiją, skyrė Aplinkos ministerija.

Aukštus rezultatus pasiekę sportininkai, studijuojantys valstybės nefinansuojamose vietose Lietuvos aukštosiose mokyklose, nuo šių mokslo metų bus atleidžiami nuo paskolų studijoms grąžinimo. Tai įteisinta praėjusių metų pabaigoje priimtame Mokslo ir studijų įstatyme. Tikimasi, kad ši priemonė bus svarbus žingsnis skatinant sportininkus dar nebaigus sportinės karjeros siekti išsilavinimo ir užsitikrinti dvikryptę karjerą.

Birželio 1 d. startuoja bendrasis priėmimas į Lietuvos aukštąsias mokyklas. Stojančiųjų lauks 11 valstybinių ir 5 nevalstybiniai universitetai, 12 valstybinių ir 6 nevalstybinės kolegijos. Į valstybės finansuojamas vietas numatoma priimti tiek pat pirmakursių, kaip ir pernai – 12,7 tūkst. Ką svarbu žinoti stojantiesiems?

Nuo 2024 mokslo metų stojant į valstybės finansuojamas studijų vietas aukštosiose mokyklose atsiranda papildoma konkursinė eilė jaunuoliams iš socialiai jautrios aplinkos. Pateikiame atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus apie šią naujovę.

Pasirinkimas, kur ir ką studijuoti – svarbus sprendimas, tačiau ne mažiau atsakomybės reikalauja ir pats stojimo procesas. Anot Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro direktorės dr. Justės Rožėnės, kartais stojantieji padaro tokių klaidų, dėl kurių tenka net atsisveikinti su išsvajotomis studijomis.

Šiemet į valstybės finansuojamas studijų vietas aukštosiose mokyklose numatoma priimti 12,7 tūkst. pirmakursių – tiek pat, kiek ir pernai. Tačiau siekiama priimti kuo daugiau stojančiųjų į darbo rinkai svarbias studijas. Pirmą kartą formuojama atskira konkursinė eilė stojantiesiems iš socialiai pažeidžiamų grupių. Visų pirmakursių studijoms valstybė numato skirti 14,7 mln. eurų (2023 m. – 14,1 mln. eurų). Tokį sprendimą šiandien priėmė Vyriausybė.

Lietuvoje siekiant stiprinti trečiojo amžiaus universitetų ir kitų su vyresnio amžiaus gyventojais dirbančių švietimo organizacijų vaidmenį bei plėsti senjorų mokymosi galimybes valstybė pirmą kartą finansuos jiems skirtas neformaliojo švietimo programas.