Žinoma, palyginti su situacija prieš dešimtmetį, kai neblaivūs žuvusieji darbe sudarydavo iki trečdalio visų mirtinai traumuotų darbe, vertinant skaičiais padėtis pagerėjo. Tačiau dėsningumai, kokiomis aplinkybėmis tokios nelaimės įvyksta, atspindi bendrą visuomenės sąmoningumą ir dar kartą primena apie vidinės kontrolės darbe būtinybę: dažniausiai susižaloja ar žūsta darbe neblaivūs darbuotojai, dirbantys mobiliose darbo vietose, kuriose nėra nuolatinės priežiūros.
Dažniausiai tai būna darbai statybvietėse ar darbai su transporto priemonėmis, kai nuo alkoholio apsvaigę darbuotojai neįvertina paprasčiausių gręsiančių pavojų: pavyzdžiui, vienais atvejais – variklio savaiminio užsivedimo, kitais – pavojaus nukristi. Štai šiemet pusė sunkiai ir mirtinai susižalojusių neblaivių darbuotojų buvo traumuoti krisdami iš aukštai: nuo kopėčių, pastolių, nuo laiptų, nuo mūrijamos sienos, pastato perdangos ir pan.
Pastebėtina, kad nukentėjusiųjų ar žuvusiųjų kraujyje etilo alkoholio kiekis nėra toks „nekaltas“ – tiriant įvykį jis nustatomas apie 1,5 ar per 2 promiles etilo alkoholio, o kartais net ir daugiau nei 5 promiles.
Artėja gana pavojingas laikotarpis, kai laukiama nemažai švenčių dienų. Patiriamas prieššventinis atsipalaidavimo pojūtis darbe gali sukelti papildomų grėsmių, susijusių su alkoholio vartojimu. Valstybinė darbo inspekcija akcentuoja, kad šiuo metu ypač atkreiptinas dėmesys į žmogiškąjį veiksnį. Aktualu, kad patys įvairių padalinių vadovai griežtai laikytųsi darbo drausmės ir, bendradarbiaudami su darbuotojais, jų atstovais, kartu būtų neatlaidūs bet kokiam „atsipalaidavimui“ su alkoholiu darbo vietose. Šių metų pamokos vis dar lieka gana iškalbingos.
Tuo pačiu Valstybinė darbo inspekcija primena, kad šalies teisės aktai nurodo, jog darbo vietose neturi būti neblaivių darbuotojų; darbdavys teisiškai atsako už tokių darbuotojų nušalinimą nuo darbo – gresia bauda nuo 500 litų iki 1,5 tūkst. litų. Bauda (100-300 litų) numatyta ir darbo vietoje esančiam neblaiviam darbuotojui.
