Finansų ministerija konkrečių mokesčių mokėtojų tikrinimų neatlieka, todėl neturi galimybių nei tvirtinti, nei neigti „vokelių“ naudojimo faktus konkrečiose įmonėse. Tačiau, žinoma, Finansų ministerijai jokia paslaptis, kad atskiri darbdaviai, įskaitant ir darbdavius leidyboje, naudojo ir toliau bando naudoti įvairius būdus mokėtiniems mokesčiams minimizuoti. Taip iki 2009 m. buvo itin populiaru įdarbinti už minimalią algą, likusią dalį uždarbio išmokant „neapsodrintais“ autoriniais atlyginimais.
Ši praktika buvo paplitusi ne tik leidyboje, buvo ir „valytojų-autorių“. Kai šis būdas prarado savo patrauklumą, nes mokesčiai buvo suvienodinti, atsirado pastangų bandyti naudoti individualios veiklos institutą, kuris tinkamas vadinamiesiems laisvai samdomiems (free-lancer‘iams), tačiau, žinoma, neskirtas faktiniams darbo santykiams. Buvo ir bandymų naudoti verslo liudijimus „perkant“ įvairias tikras ar tariamas paslaugas. Būtent Finansų ministerijos iniciatyva verslo liudijimų naudojimas santykiuose su juridiniais asmenimis dėl tokių bandymų maskuoti darbo santykius buvo šių metų pavasarį stipriai susiaurintas ir tą priežastį esu minėjusi ne kartą viešai.
„Vokeliai“ yra įžūliausias darbo užmokesčio slėpimo būdas, nes tokiu atveju net nesistengiama maskuoti darbo santykius kažkokia kita veikla. Kai bandoma pakeisti santykių formą, Valstybinė mokesčių inspekcija turi galimybes imtis įstatymuose suteiktų įgaliojimų ir perapibūdinti veiklą pagal jos tikrąjį turinį, todėl tokio pobūdžio mokesčių vengimo užkardymas labiausiai priklauso nuo mokesčių inspekcijos principingumo. Tuo tarpu „vokeliai“ – ir nesvarbu, ar leidyboje, ar kitur – tai neapskaitytų pinigų naudojimas atsiskaitymui, kuris nefiksuojamas jokiuose dokumentuose, ir kuriame dalyvauja dvi pusės: duodančioji ir imančioji. Vadinasi, be imančiosios pusės bendradarbiavimo ir sutikimo liudyti, įrodyti faktą yra sudėtinga. Nebent netyčia ar vykdant operatyvinę veiklą, kurios vykdyti VMI neturi teisės, pavyksta užklupti sukčiaujantį darbdavį mokėjimo momentu.
Kadangi viena iš žurnalisčių prieš kelias dienas viešai teigė, kad Vilniaus apskrities VMI vadovas nereagavo į teikiamą informaciją ir nesiėmė jokių veiksmų galimai slepiamiems mokesčiams nustatyti - o tai rimtas kaltinimas - neabejotinai paprašiau paaiškinimų apie šią situaciją. Preliminariai vertindama man pateiktą informaciją, drįstu spėti, kad galbūt kreipimosi metu buvo tikimasi, jog mokesčių bei darbo inspekcijos yra pajėgios išspręsti situaciją be įmonės darbuotojų dalyvavimo, kuris būtų apėmęs raštiškus šios informacijos patvirtinimus ir galbūt kreipimąsi į teisėsaugos institucijas, kurios turėtų galimybę fiksuoti nusikalstamas veikas specialiomis priemonėmis.
Susipažinusi su visa informacija, galėsiu pateikti tikslesnį vertinimą. Tačiau nuogąstauju, kad žmonės labiau linkę tikėtis, kad anoniminiai ir panašūs liudijimai, pakeis situaciją be jų aktyvaus dalyvavimo, nes, kaip sakoma, „mums dar čia reikės dirbti“ ir „mums su jais reikės gyventi toliau“. Laikantis tokio požiūrio situacija gerės tik labai iš lėto, nes visus sukčiaujančius pagauti netyčia ar operatyvinėmis priemonėmis užtruks daug ilgiau, nei elgiantis pilietiškai ir įsisąmoninus, kad „vokeliai“ apvaginėja visų pirma patį dirbantįjį.
Grįžtant prie temos, kadangi p. M.Širvinskas pateikė informaciją viešai ir, tikiuosi, savo teiginių neatsisakys, yra pradėtas patikrinimas, apie kurio rezultatus bus galima kalbėti jį pabaigus. Finansų ministerija, nesikišdama į patį patikrinimą, nes tam ir neturi įgaliojimų, procesą neabejotinai stebės ir imsis priemonių, jeigu tai atrodys reikalinga.
