Atsakydamos į VMI klausimus įmonės turės paaiškinti, ar nebando slėpti mokesčius, įdarbindamos darbuotojus ne pilnai darbo dienai ar mokėdamos už paslaugas individualia veikla besiverčiantiems gyventojams.
Dviejų rūšių klausimynai sudaryti po VMI atliktos analizės, kurios duomenys parodė, kad 2011 m. verslo įmonėse dirbo 64546 darbuotojai, kurių atlyginimas buvo lygiai 800 Lt (7,7 proc. visų dirbančiųjų verslo įmonėse), o iki 800 Lt darbo užmokestį gavo 220393 gyventojai (26,4 proc.). Gyventojai, gaunantys 800 Lt arba mažiau, 2011 m. sudarė 34,1 proc. visų gyventojų, dirbančių verslo įmonėse.
Analizės metu taip pat nustatyta, kad kasmet apie 170 tūkst. gyventojų, kurie neva verčiasi individualia veikla, iš įmonių gauna 7–8 mlrd. Lt išmokų. VMI kyla įtarimų, kad dalis jų realiai dirba įmonėse, tačiau šios, bandydamos nesąžiningais būdais susimažinti mokamus mokesčius, gyventojų neįdarbina, o sudaro įvairias civilines sutartis.
„Valstybinės mokesčių inspekcijos siekis – suteikti mokesčių mokėtojams visą tinkamam mokestinių prievolių vykdymui reikalingą pagalbą, o griežtus kontrolės veiksmus taikyti tik nustačius galimo mokesčių vengimo požymius.
Siekiant tiksliau įvertinti situaciją ir priimti teisingus bei pagrįstus sprendimus dėl griežtesnių mokesčių administravimo priemonių taikymo tikslingumo, parengėme dviejų rūšių klausimynus.
Nepateikusios argumentuotų atsakymų įmonės neturėtų nustebti sulaukusios VMI inspektorių“, – pažymi VMI prie FM viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas.
2997 rizikingiausios verslo įmonės turės pasiaiškinti, ar jos nepiktnaudžiauja, įdarbindamos darbuotojus ne visai darbo dienai, kurie faktiškai dirba pilną darbo dieną ir dalį darbo užmokesčio gauna „vokeliuose“.
Dar 1885 mokesčių mokėtojams bus pateikti klausimai, į kuriuos atsakydami mokesčių mokėtojai turės pateikti informaciją apie išmokas individualia veikla besiverčiantiems asmenims, jas paaiškindami bei pagrįsdami, kad jų mokėjimas nėra susijęs su išmokų už darbą slėpimu.
Pasiaiškinti dėl mokamo „minimumo“ ir mažesnių atlyginimų teks, pavyzdžiui bendrovei, kurios pagrindinė veikla – mažmeninė prekyba žaislais, metinė apyvarta viršija 5 mln. Lt, tačiau iš 114 darbuotojų net 53 darbuotojų darbo užmokesčio vidurkis yra mažesnis nei 400 Lt.
Įtarimų VMI kelia ir įmonė, kurios pagrindinė veikla yra statybos, metinė apyvarta viršija 1,5 mln. Lt, tačiau iš 40 darbuotojų net 38 darbuotojų darbo užmokesčio vidurkis yra mažesnis nei 800 Lt.
Į įtartinų įmonių sąrašą pateko ir bendrovė, vykdanti reklamos agentūrų veiklą, kurios metinė apyvarta viršija 6,5 mln. Lt, o iš 126 darbuotojų net 85 darbuotojų darbo užmokestis mažesnis 400 Lt.
VMI primena, kad gyventojai apie mokestinius pažeidimus gali pranešti VMI pasitikėjimo telefonu 1882, užpildę anketą VMI interneto svetainėje www.vmi.lt arba apsilankę Mokesčių inspekcijos teritoriniame skyriuje.
