"Manyčiau , kad civilizuotų santykių link nuo Žemaitės apsakymų herojų pasislinkome, bet dar ne tiek, kiek norėtume", - apžvelgusi smurto artimoje aplinkoje problemą, konstatavo V. Būdienė interviu "Žinių radijui".

Pasak vyriausiosios patarėjos, problemos mastas paaiškėjo po to, kai Prezidentės Dalios Grybauskaitės iniciatyva 2011 m. buvo priimtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas.

"Jau šiemet 2014 m. buvo užregistruota 20 tūkst. pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje. Dėl trečdalio jų yra pradėti ikiteisminiai tyrimai, dalis jų nepasitvirtino, apie 6000 atvejų dar nebuvo priimti procesiniai sprendimai. Dauguma, 93 proc., įtariamųjų dėl smurto, fizinio skausmo sukėlimo, nežymaus sveikatos sutrikdymo, yra vyrai", - teigė V. Būdienė.

Prezidentės vyriausioji patarėja teigė, kad su šia problema turi kovoti bendrai visuomeninės organizacijos ir viešosios valstybės įstaigos.

"Prezidentė prieš savaitę buvo susitikusi su moterų nevyriausybinių organizacijų (NVO) atstovais (...) ir kalbėjosi, ką dar būtų galima padaryti. Dalyvavo ir socialinės apsaugos ir darbo ministrė. Teko tik apgailestauti, kad būtent tą dieną, prieš pat susitikimą su Prezidente, buvo paskelbtas konkursas specializuotų pagalbos centrų veiklai kitiems metams, kuris jau turėjo būti paskelbtas seniai", - kalbėjo V. Būdienė.

Prezidentės vyriausioji patarėja konstatavo, kad "ir politikų galvose yra stabdžių kovojant su smurtu prieš moteris, ir su smurtu artimoje aplinkoje".

V. Būdienės vertinimu, šiai problemai turėtų būti skiriama daugiau dėmesio ir mokyklose.

"Mokyklose žymiai daugiau turėtų būti edukacijos - tiek psichologinės, etikos, orumo dalykai mokomi. Nepakanka mokyti tik tikybos, reikia mokyti ir civilizuotų santykių, ir lytinio ugdymo. Daug kieno galvoje dar yra sutemos, jeigu įvyksta daugybė tokių smurto atvejų, kaip neseniai Klaipėdos rajone yra įvykę. Visuomenė, tėvai, šeimos, dar nepakankamai mes ugdome savo vaikus, kad tokie žmogaus, moterų teisių pažeidimai, deja, apgailėtina, bet vyksta", - sakė V. Būdienė.