Tai atskleidė „Danske Bank" užsakymu atliktas bendrovės „Rait" tyrimas.
„Artėjant euro įvedimui gyventojams būtina dar kartą priminti: neužkibkite ant sukčių kabliuko. Nei bankai ar kitos institucijos litų į eurus namuose ar gatvėje nekeis, pinigų „nesurašinės", nereikalaus atskleisti asmeninių, elektroninės bankininkystės ir kitų duomenų", – komentuodamas tyrimo duomenis sakė Darius Jasinskis, Verslo plėtros tarnybos direktorius.
Tyrimas atskleidė, kad absoliučiai daugumai apklaustųjų ar jų artimųjų - 88 proc. - nėra tekę susidurti su sukčiais, bandančiais išvilioti elektroninės bankininkystės prisijungimo slaptažodžius. Tačiau D. Jasinskis teigė, kad jei vis dėlto tektų susidurti su tokiais bandymais apgauti, reikia nuolat atsiminti, jog efektyviausios apsaugos priemonės yra pakankamai elementarios.
„Sulaukus įtartino skambučio ar elektroninio laiško pirmiausia svarbu vadovautis blaiviu protu ir įvertinti ar tikrai taip galėjo kreiptis bankas ar kita įstaiga. Paprasčiausias apsaugos būdas – baigti pokalbį ir neatskleisti asmeninių elektroninės bankininkystės duomenų", – pabrėžė D. Jasinskis.
Nuo elektroninių sukčių dažniausiai teigė nukentėję jauno (15-24 metų) ir vyresnio (55-64 metų) amžiaus gyventojai. Mažiausiai su sukčiais, bandančiais išvilioti elektroninės bankininkystės duomenis, susidūrė žmonės, gyvenantys Utenos apskrityje.
„Įdomu pastebėti, kad nors nuo sukčių dažniausiai teigė nukentėję vyresnio amžiaus žmonės ir jaunimas, daugiau nei pusė nukentėjusių buvo įmonių vadovai ar savininkai. Taigi, elektroninis saugumas turi būti kiekvieno prioritetas ir budriais turi išlikti visi, nepriklausomai nuo amžiaus ar užimamų pareigų", – sakė D. Jasinskis – o apie bet kokį bandymą sukčiauti būtina pranešti policijai".
„Rait" tiesioginio interviu būdu rugpjūtį apklausė 1 tūkst. Lietuvos gyventojų.
