Į teisiamųjų suolą abu pareigūnai sėdo dėl 2008 metais vienam kauniečiui neteisėtai išduotos pažymos apie tariamą jo mažametės dukters tvirkinimą, esą vykusį mergaitės motinos tėvų namuose. Remdamasis šia pažyma, teismas apribojo motinos teises, kurį laiką uždraudė jai matytis su mažamete.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paliko galioti pirmos instancijos teismo sprendimą, kuriuo E. K. ir R. K. buvo pripažinti kaltais dėl tarnybos pareigų neatlikimo bei nubausti 36 MGL dydžio (4860 Lt) baudomis. Be to, šioje byloje nukentėjusiąja pripažinta kaunietė galės apeliacine tvarka pateikti civilinį ieškinį dėl patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Panevėžio miesto apylinkės teismas abiem buvusiems pareigūnams apkaltinamąjį nuosprendį paskelbė praėjusių metų rugsėjį. Jie buvo pripažinti kaltais dėl tarnybos pareigų neatlikimo.
Pirmos instancijos teismas konstatavo, kad tyrėja R. K. surašydama pažymą, o komisariato viršininkas E. K. ją pasirašydamas ir perduodamas kauniečiui D. K., netinkamai atliko savo tarnybines pareigas. Tokie jų veiksmai vėliau turėjo skaudžių pasekmių – remdamasis šia pažyma, teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir apribojo mergaitės motinos teises, ji kurį laiką neteko galimybės auginti savo dukrą.
Šių metų vasarį Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs kaltinamųjų apeliacinius skundus, juos išteisino, o nukentėjusios civilinį ieškinį paliko nenagrinėtą.
Lapkričio 4 dieną Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros ir nukentėjusios atstovų kasacinius skundus, Panevėžio apygardos teismo išteisinamąjį nuosprendį panaikino.
LAT konstatavo, kad abu pareigūnai elgėsi aplaidžiai, kai neatlikę būtinų ikiteisminio tyrimo veiksmų ir neturėdami objektyvių įrodymų apie galimai padarytą nusikalstamą veiką – mažametės tvirkinimą, išdavė pareiškėjui D. K. kaip jau įrodytą faktą tai konstatuojančią pažymą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažino, kad abiejų kaltinamųjų veiksmuose yra neatsargios kaltės požymių. Netinkamai atlikdami valstybės tarnybos pareigas, jie nenumatė, kokie žalingi padariniai kils dėl jų veiksmų, tačiau atsižvelgdami į bylos aplinkybes ir savo išsilavinimą bei patirtį turėjo ir privalėjo tai numatyti. Pagal pareiškėjo D. K. prašymą jie žinojo, kad ši pažyma skirta civilinei bylai dėl motinos valdžios vaikui apribojimo. Vėliau šia pažyma buvo pasiremta kaip įrodymu teisme ir mažametės motinai apribota galimybė matytis su dukra. Tokiu būdu buvo pažeista pamatinė motinos teisė bendrauti su savo vaiku, vaiko teisės į šeimos ryšius, ką užtikrina Lietuvos Konstitucija.
Aukščiausiojo Teismo nutartis galutinė ir neskundžiama.