Nors dėl šio klausimo į prokuratūrą savivaldybė kreipėsi jau 2012-ųjų balandį, o prokurorų atliktas tyrimas nustatė galimą piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, tačiau, pritaikius senaties terminą, kaltinimai niekam nebuvo pareikšti. Savivaldybės nuomone, prokurorų sprendimas nutraukti tyrimą dėl senaties buvo neteisėtas.
Vilniaus apygardos teismas pripažino, jog didžiausia atsakomybė dėl netinkamos Gedimino prospekto II ir III etapo rekonstrukcijos tenka įmonei „Luidas", todėl Vilniaus miesto savivaldybė yra įtraukta kreditoriumi ir jai priteisti beveik 8 mln. Lt žalos atlyginimo.
Vilniaus apygardos teismo nutartyje, kuria patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės kreditorinis reikalavimas, nurodoma, kad pagrindine defektų atsiradimo priežastimi laikomi įmonės „Luidas" veiksmai, kadangi ši įmonė II etapo rekonstrukcijos darbams nepasirinko pakankamai šalčiui atsparių trinkelių, o III etapo rekonstrukcijos darbams panaudojo trinkeles, kurių atsparumas šalčiui neatitiko savivaldybės keliamų reikalavimų.
Nors specialistai pirmuosius Gedimino prospekto rekonstrukcijos defektus pradėjo pastebėti jau 2009-2010 metais, tik 2011 metų vasarą Vilniaus mero Artūro Zuoko pavedimu sudaryta darbo grupė, kuri ir užsakė pirmąją Gedimino prospekto ekspertizę. Šioje savivaldybės užsakytoje ekspertizėje pirmą kartą ir buvo įvardinta, kad bazalto trinkelės, kuriomis grįstas prospektas, neatitiko atsparumo šalčiui reikalavimų.
Ekspertizės patvirtino, kad bazalto plytelės, naudotos II ir III rekonstrukcijos etapuose, žiemą skilinėjo, trupėjo, sluoksniavosi. III rekonstrukcijos etape šių plytelių atsparumas šalčiui net neatitiko Vilniaus miesto savivaldybės iškeltų reikalavimų. Kadangi trinkelės esant žemesnei temperatūrai skilinėdavo, iki šiol Vilniaus miesto savivaldybė buvo priversta savo lėšomis keisti pažeistas trinkeles.
