Tačiau, kai ant sukčių kabliuko užkimba penkiasdešimtmečiai ir jaunesni, darosi nesuvokiama, nes žiniasklaida, perspėdama Lietuvos žmones, nuolat viešina sukčiavimo scenarijus ir įspėja gyventojus, kad jie savo asmeninių duomenų ir piniginių reikalų telefonu neaptarinėtų, nes oficialių institucijų atstovai telefonu apie tokius dalykus nešneka, informuoja Šiaulių apskrities policija.
Policijos pareigūnai nusikaltimų tyrimo ir apklausos telefonu neatlieka
Štai rugsėjo 13 d. 43 metų šiaulietei mobiliuoju telefonu paskambinęs nepažįstamas vyras prisistatė policijos pareigūnu. Kad būtų įtikinamiau, sukčiai dar pamini ir kokią nors pareigūno pavardę. Kartais ir realaus darbuotojo, nes pavardę nesunku rasti įstaigos tinklalapyje. Moteriai paskambinęs tariamas pareigūnas pranešė, kad yra tiriama banko darbuotojų veikla. Jie įtariami pasisavinantys iš sąskaitų pinigus. Tariamas pareigūnas moters paprašė bendradarbiauti tyrime ir ją telefonu sujungė su tariama banko darbuotoja. Po garsinio signalo pasigirdo moters balsas, kuris šiaulietei paaiškino, kad iš jos banko sąskaitos įvairiose Lietuvos vietose, naudojantis elektroninės bankininkystės kodais, yra imami pinigai, todėl reikėtų pasikeisti slaptažodžius bei kodus. „Banko darbuotoja" paprašė patikslinti kai kuriuos esamus kodus ir pažadėjo sąskaitą užblokuoti. Sukčiams to keleto kodų užteko, kad, kalbėdami su moterimi ir tuo pačiu metu naudodamiesi jos diktuojamais kodais, galėtų prisijungti prie greituosius kreditus teikiančių bendrovių ir paimti 22 000 litų kreditų. Laimei, moteriai laiku atsipeikėjus ir užblokavus sąskaitą, sukčiai į savo sąskaitą tespėjo pervesti 6 000 litų.
Analogišku būdu rugsėjo 17 d. buvo apgauta ir kita šiaulietė. 52 metų moters vardu, pasinaudojus jos elektroninės bankininkystės duomenimis, buvo paimta 10 000 litų paskola. Sukčiai iki kortelės užblokavimo spėjo pasisavinti 8 032 litus.
Iš gyventojų teko girdėti dar apie vieną sukčiavimo scenarijų, į kurį įpainiojamas policijos pareigūno vardas. Esą paskambina vyras, prisistatantis policijos pareigūnu, ir informuoja, kad yra sulaikytas vienas ar grupė žmonių, turinčių visus to žmogaus, kuriam skambinama iš policijos, asmens duomenis: adresą, asmens kodą, banko kortelių PIN kodus. Skambinantysis klausia, ar tikrai žmogus dar negavo laiško iš policijos. Kai žmogus pasako, kad negavo, sukčius ragina nedelsti ir kuo skubiau atvykti į nurodytą policijos įstaigą pakeisti savo asmeninės informacijos, tačiau prieš tai iš karto siūlosi sujungti su neva banko padaliniu, kad būtų užblokuotos sąskaitos ir pakeisti PIN kodai. O tam reikalingi žmogaus elektroninės bankininkystės duomenys. Ir tada patiklus žmogus tuos duomenis padiktuoja, o nepatiklus nutraukia pokalbį ir eina į banko skyrių pasitikslinti, ar tikrai jo pinigėliams iškilo pavojus.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai neteisėtų finansinių operacijų telefonu neaptaria
Į panašaus scenarijaus pinkles buvo įpainiota ir 75 metų Radviliškio rajono gyventoja. Fiksuoto ryšio telefonu paskambinęs nepažįstamasis prisistatė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnu ir pritrenkė žinia, kad moters ir jos mirusio vyro banko sąskaitos naudojamos neteisėtoms finansinėms operacijoms atlikti. Skambinusysis paprašė surašyti turimų namuose pinigų banknotų numerius, jų sąrašą bei banknotus perduoti atvyksiantiems pareigūnams, kad šie galėtų nustatyti, ar pinigai moters įgyti teisėtai. Dviem atvykusiems nepažįstamiems vaikinams moteris „padovanojo" 3 700 litų.
Banko darbuotojai elektroninės bankininkystės duomenų telefonu iš savo klientų neprašo
Kai sukčiai, prisistatę banko darbuotojais, paskambino 51-nerių metų šiauliečiui ir jo paprašė patikslinti elektroninės bankininkystės duomenis, vyras buvo išvykęs į Latviją ir to padaryti negalėjo. Tačiau nusikaltėliai jo nepaleido. Po keleto dienų jie vėl paskambino ir pašiurpino žinia, kad iš sąskaitos kėsinamasi paimti vyro pinigus. „Banko darbuotojai" šią operaciją neva sustabdė, tačiau vyro paprašė elektroninės bankininkystės kodų tam, kad būtų galima atblokuoti banko mokėjimo kortelę. Kadangi šiaulietis neberado savo elektroninės bankininkystės duomenų, jis nuėjo į banką ir paprašė juos atnaujinti. Banko darbuotoja, įdėmiai pažvelgusi į vyrą, jį perspėjo, ar tik ne telefoniniai sukčiai nori pasinaudoti šiais duomenimis. Tačiau vyras į jos žodžius neįsiklausė. Tik išėjęs iš banko patalpų jis vėl sulaukė telefoninių sukčių skambučio ir padiktavo prisijungimo kodus. Iš šiauliečio sąskaitos dingo 1084 litai ir buvo paimti trys greitieji kreditai, kurių suma – 5 000 litų.
Greitųjų kreditų bendrovių atstovai gyventojams neskambina ir kreditų telefonu nesiūlo
34 metų Pakruojo rajono gyventoja buvo apgauta, kai susigundė 15 000 litų kreditu patraukliomis sąlygomis. Ji ne tik nesulaukė kredito, bet dar prarado ir savo 680 litų.
Rugsėjo 16-ąją moteris mobiliuoju telefonu sulaukė staigmenos – skambino vyras, kuris prisistatė esąs kreditoriaus įmonės „Ferratum" darbuotojas ir pasiūlė paimti 15 000 litų kreditą. Kadangi kredito sąlygos buvo tinkamos, pakruojiškė apsidžiaugė jai nukritusia laime. Tada nepažįstamasis kreditui įforminti į nurodytą sąskaitą paprašė pervesti 680 litų. Patiklioji moteris pinigus pervedė. Ir nuo to laiko kreditorius dingo, taip ir nesuteikęs jokios paskolos.
Teisėsaugos institucijos baudų internetu neskiria
52 metų šiauliškis ant sukčių kabliuko pasimovė, klajodamas po į interneto platybes. Užsukęs į erotinio ir pornografinio turinio tinklalapius, jis staiga ekrane pamatė užrašą lietuvių kalba, jog dėl nuklydimų į abejotinos reputacijos tinklalapius teisėsaugos institucijos užblokavo jo interneto naršyklę. Ji bus atblokuota, kai vyras susimokės baudą. Šiaulietis, vykdydamas nurodytas komandas, internetu sumokėjo tariamą 300 litų baudą. Tačiau kai ir tada kompiuteris liko pakibęs ir teko jį perkrauti, vyras ėmė mąstyti, kad ko gero pinigėlius bus padovanojęs sukčiams. Ir neapsiriko. Panaršęs tose pačiose interneto platybėse, jis rado informacijos, kad panašių sukčiavimų būta ir kituose Lietuvos miestuose.
Šiaulių apskrities policija
