Baimė būti apvogtam
BTA užsakymu kompanijos „Nielsen“ atliktas tyrimas parodė, kad ilgapirščių įsilaužimai yra antra dažniausia namų savininkų baimė. Dėl šio pavojaus nerimauja net 45 proc. respondentų. Daugiau streso kelia tik gaisro rizika – 54 proc. Policijos suvestinės rodo, kad vien per pirmus penkis šių metų mėnesius fiksuota 320 vagysčių iš gyvenamųjų patalpų.
Marek Ernest Goliančik, BTA Žalų departamento direktoriaus pavaduotojas, sako, kad bendra saugumo tendencija gerėja. Tačiau ilgųjų savaitgalių ir atostogų metu pranešimų apie piktavališkus atvejus padaugėja. Draudimo bendrovei pranešama apie įsilaužimus į butus, namus ir sandėliukus. Dažniausiai ilgapirščiai taikosi į pelningą grobį – juvelyrinius dirbinius, smulkią buitinę techniką, įrankius, dviračius, paspirtukus ir grynuosius pinigus.
„Kažkur išvykstant ilgesniam laikui, visų pirma, reikia sandariai uždaryti langus, balkono duris. Individualių namų savininkams derėtų nepalikti dėmesį atkreipti galinčių daiktų matomoje vietoje. Patartina įsirengti ir signalizaciją. Taip pat pravartu prisiminti saugios kaimynystės principus ir susitarti, kad kaimynas pastebėtų aplinką bei praneštų apie įtartinus asmenis ar automobilius šalia jūsų namų“, – dėsto jis.
Vagystėms ruošiasi
Saugios kaimynystės svarbą pabrėžia ir Klaipėdos m. policijos komisariato bendruomenės pareigūnų grupės vyr. tyrėja Audrutė Dunčienė. Pasak jos, vagystės iš namų retai būna spontaniškas veiksmas. Tokiam nusikaltimui paprastai ruošiamasi mėnesį ar net kelis, o vagys atkreipia dėmesį net į mažiausias smulkmenas. Tarkime, perpildyta pašto dėžutė gali tapti ženklu, kad namai tušti ir į juos apsimoka laužtis.
„Vagystei praktiškai visada yra ruošiamasi iš anksto. Tai dažniausiai daro asmenų grupės. Aplinką jie gali stebėti ir mėnesį, ir du. Jie labai gerai žino jūsų ir jūsų kaimynų įpročius: kada išvykstate į darbą, kada sugrįžtate. Reikėtų atkreipti dėmesį, jeigu vakarais sulaukiate keistų telefono skambučių ar dėl neįprastų priežasčių apsilanko keisti asmenys. Tai leidžia numanyti, kad atsidūrėte vagių taikinyje“, – sako pareigūnė.
Daugiausiai vagysčių iš gyvenamųjų patalpų fiksuojama Lietuvos didmiesčiuose. Šie miestai pasižymi ne tik vagysčių skaičiumi, bet ir vagišių padaroma žala. Pavyzdžiui, birželio 24 d., Klaipėdoje, ilgapirščiai pavogė didelį kiekį kolekcinių monetų ir žiedus. Patirta žala įvertinta 3600 Eur. Po kelių dienų Vilniuje vagys iš namo išsinešė grynuosius pinigus ir papuošalus. Patirta žala įvertinta 16000 Eur.
„Vidutinė žala vagysčių metu siekia apie 995 eurų. Didžiausia mūsų užfiksuota žala per pastaruosius kelis metus siekia daugiau nei 14 tūkst. eurų. Žinoma, vagys taikosi į tai, ką galima greitai paimti. Dėl to neretai gyventojai pasigenda ir prie namų be priežiūros paliktų daiktų – kepsninių, akumuliatorinių įrankių, dviračių“, – pastebi BTA M. E. Goliančik.
Ilgapirščiai naudojasi socialiniais tinklais
Tuo metu A. Dunčienė atkreipia dėmesį ir į dar vieną grėsmę – socialinius tinklus. Į feisbuką ar instagramą dažnai net nesusimąstydami keliame akimirkas iš savo atostogų neįtardami, kad tokios nuotraukos gali tapti žalia šviesa tinkamo momento tykantiems ilgapirščiams.
„Visada turėkite omenyje, kad vagys paprastai su jumis turi bendrų draugų, pažįstamų. Niekada negalime būti tikri, kas kada ir kokią informaciją jiems perduos. Bėda gali prasidėti labai nekaltai. Užtenka vaikams pasipasakoti savo draugams apie tai, kad su šeima kažkada išvyks atostogų. Kažkas iš jų gali turėti vyresnių brolių, kaimynų ir t.t. Taip ta informacija ir keliauja“, – perspėja Klaipėdos m. policijos komisariato bendruomenės pareigūnų grupės vyr. tyrėja.
Pareigūnė atkreipia dėmesį, kad jeigu visgi nelaimės nepavyko išvengti ir vagys apsilankė jūsų namuose, tai pastebėsite vos tik priėję prie buto ar namo. Tokiu atveju, labai svarbu nesupanikuoti ir nieko neliesti, nepalikti pėdsakų ir nepanaikinti įkalčių, kurie padėtų pareigūnams susekti nusikaltėlius, rašoma pranešime spaudai.
