Štai tokia gan nemalonia, tačiau realią situaciją atspindinčia informacija dalinasi Kauno apylinkės teismas.
Nemaža dalis tokio pobūdžio bylų pasibaigia dar ikiteisminio tyrimo stadijoje, kuomet ikiteisminis tyrimas nutraukiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimu, patvirtinančiu prokuroro nutarimą dėl tyrimo nutraukimo ir kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pastarajam susitaikius su nukentėjusiuoju. 2013 metų pirmąjį pusmetį Kauno apylinkės teisme buvo gauti 137 tokie nutarimai, antrąjį pusmetį šis skaičius išaugo iki 174, o šiais metais jau gautas 181 prokuroro nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Asmenims susitaikius, t.y. atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltinamasis turi ne tik prisipažinti padaręs nusikalstamą veiką, savu noru atlyginti ar pašalinti asmeniui padarytą žalą arba susitarti dėl šios žalos atlyginimo, bet ir turi būti pakankamai duomenų, kad asmuo ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Kauno apylinkės teismo teisėjo Arūno Purvainio teigimu, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius, yra veiksminga priemonė siekiant tikslų, numatytų tiek LR baudžiamajame kodekse, tiek LR Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme, įgyvendinimo. Tai įrodo ir mažas naujų nusikaltimų, padarytų pakartotinai to paties asmens per vienerius metus nuo pirmojo konflikto skaičius, kuris per metus sudaro tik keletą atskirų atvejų. Anot teisėjo, konfliktą baudžiamajame procese išsprendus minėta „taikos sutartimi" yra užtikrinamos ir nukentėjusiojo teisės bei interesas būti apsaugotam nuo smurto, tuo pačiu suvaržymus ir apribojimus patiria ir kaltininkas. Kartu atkuriama ir šeimos ramybė, iki konflikto paprastai buvę geri santykiai, sutaupoma ekonominių ir laiko kaštų.
Minėtos tendencijos, rodančios išaugusį baudžiamųjų bylų dėl nusikaltimų, susijusių su smurtu artimoje aplinkoje, buvo įtakotos 2013 metais priimtų LR baudžiamojo kodekso pakeitimų, kuriais 140 straipsnis buvo papildytas nuostatomis, nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinio skausmo sukėlimą, kai jis padaromas šeimos nariui ar artimajam giminaičiui, išskiriant iš kitų šio nusikaltimo padarymo atvejų. Kitais pakeitimais buvo nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas dėl tam tikrų nusikalstamų veikų turi būti pradedamas net ir nesant gauto nukentėjusiojo skundo, jeigu tik yra nustatomi smurto artimoje aplinkoje požymiai. Tokiu būdu buvo dar labiau sustiprinta asmenų, patyrusių smurtą šeimoje ar artimoje aplinkoje teisinė apsauga.
Kartu su LR baudžiamojo kodekso nuostatomis smurtą artimoje aplinkoje patyrusių asmenų teises ir interesus užtikrina bei saugo ir specialus LR Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, kurio paskirtis ginti asmenis nuo smurto artimoje aplinkoje, greitai reaguoti į iškilusią grėsmę, imtis prevencijos priemonių, taikyti apsaugos priemones ir teikti tinkamą pagalbą. Šis įstatymas sėkmingai taikomas jau 2,5 metų.
Praktikoje, kaip matyti iš gaunamų teisme bylų, dažniausiai pasitaikantys nusikaltimai, susiję su smurtu artimoje aplinkoje, yra: nežymus sveikatos sutrikdymas ar fizinio skausmo sukėlimas, nesunkus sveikatos sutrikdymas, grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas, viešosios tvarkos pažeidimas. Smurtas artimoje aplinkoje pasireiškia ne tik fizine prievarta, bet ir bauginimu, gąsdinimu, gestais, daiktų laužymu, nuosavybės gadinimu, išorinės veiklos ribojimu, kontroliavimu, ekonominiu smurtu, psichologinio ir emocinio smurtu panaudojimu, žeminimu, menkinimu ir panašiu elgesiu.
Dažnėja smurto prieš vaikus atvejų
Įstatymas, reglamentuojantis smurtą artimoje aplinkoje, gina ne tik moteris, vyrus, bet ir vaikus, kurie taip pat tampa smurto artimoje aplinkoje aukomis. 2013 metų pirmąjį pusmetį nuo smurto artimoje aplinkoje tiesiogiai nukentėjo 6 vaikai, antrąjį pusmetį 10, o šių metų pirmąjį pusmetį nukentėjusiaisiais pripažinti jau 13 vaikų.
Iš nagrinėjamų teisme bylų matyti, kad tokiems vaikams yra suteikiamos psichologo, teisinės, socialinės, sveikatos priežiūros, švietimo, apgyvendinimo ir kitos paslaugos, siekiant apsaugoti juos nuo tolimesnio galimo smurto apraiškų. Tačiau, yra ir tokių atvejų, kai vaikai nepatiria tiesioginio smurto (nėra mušami, jiems negrasinama ir pan.), dėl ko jie byloje nebūna pripažįstami nukentėjusiaisiais, bet dėl vienokių ar kitokių aplinkybių tampa įvykio liudytojais, t. y. buvo įvykio vietoje, matė konfliktą, smurtinius veiksmus. Tokie vaikai taip pat patiria išgąstį, stresą, baimę. Pažymėtina, kad smurtą artimoje aplinkoje patyrusiais asmenimis LR Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme pripažįstami ir vaikai, tapę smurto artimoje aplinkoje liudininkais ar gyvenantys aplinkoje, kurioje buvo smurtauta. Šiems vaikams Įstatymas taip pat numato apsaugą, tačiau valstybės, savivaldybės institucijos ir nevyriausybinės organizacijos šiuo metu pagalbą teikia tik nukentėjusiaisiais pripažintiems vaikams. Siekiant įgyvendinti prioritetinį vaiko teisių apsaugos principą, dėmesys turi būti nukreiptas ir į tiesiogiai nuo smurto artimoje aplinkoje nenukentėjusius, o tik konfliktą mačiusius, išgąstį, stresą, išgyvenimus patyrusius, vaikus.
Pasak teisėjo A. Purvainio, esamas teisinis reguliavimas yra pakankamas ir veiksmingas, tačiau ypatingai svarbus yra aktyvus ir betarpiškas visų valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimas, rengiant ir įgyvendinant priemones, kuriomis būtų siekiama užkirsti kelią smurtui artimoje aplinkoje. „Efektyvesnis smurto artimoje aplinkoje prevencijos priemonių įgyvendinimas, platesnis specializuotos pagalbos bei apsaugos priemonių taikymas, leistų dar labiau užtikrinti asmenų, o ypač vaikų, patiriančių smurtą artimoje aplinkoje, tiek tiesiogiai, tiek ir netiesiogiai, interesų apsaugą", - apibendrindamas teigė Kauno apylinkės teismo teisėjas.
Vaikų teisių gynimas apribojant tėvų valdžią
Priemonės, kuriomis yra ginamos vaikų teisės yra numatytas ne tik LR baudžiamajame kodekse ir LR Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme, bet ir LR civiliniame kodekse. Paradoksalu, tačiau vaikų teisės yra ginamos ir apribojant jų tėvų valdžią, kuomet šie negeba tinkamai pasirūpinti savo vaikais bei jų apsauga – tiek fizine, tiek emocine. Tėvų (tėvo ar motinos) vengimas atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais, žalingos įtakos vaikams savo amoraliu elgesiu darymas, nesirūpinimas vaikais – tai priežastys, dėl kurių gali būti apribojamos tėvų teisės rūpintis savo vaikais.
„Kiekvienoje byloje yra siekiama ne tik nustatyti patį netinkamą tėvų valdžios panaudojimo faktą, bet ir išsiaiškinti priežastis. Nustačius, kad tėvai vaiku tinkamai nesirūpina dėl objektyvios priežasties, pavyzdžiui, vaiko tėvui ar motinai sunkiai susirgus ir dėl to negalint atlikti savo pareigų, tėvų valdžia nėra ribojama – sprendžiama tik dėl laikino vaiko atskyrimo nuo tėvų. Pažymėtina, kad tokios aplinkybės kaip darbo neturėjimas, piktnaudžiavimas alkoholiu ar psichotropinėmis medžiagomis nėra laikomos objektyvia priežastimi tinkamai nesirūpinti vaikais", – paaiškino Kauno apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė, nagrinėjanti su šeimos teisės klausimais susijusias bylas.
Atsižvelgiant į tai, kokią žalą tėvai daro savo vaikams, teismas skiria vieną iš dviejų tėvų valdžios apribojimo būdų: laikiną (terminuotą) arba neterminuotą. Skirtumas tarp laikino ir neterminuoto valdžios apribojimo yra tas, jog pastarasis taikomas teismui padarius išvadą, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Apribojus tėvų valdžią teisė matytis su vaiku išlieka, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, vaikas gali būti įvaikintas be atskiro tėvų sutikimo.
Kauno apylinkės teisme pagal nustatytas specializacijas šeimos teisės bylas nagrinėjantys penki teisėjai 2013 metais laikinai tėvų valdžią apribojo 13 kartų, o neterminuotai – 33. Kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo turi teisę vienas iš tėvų, vaiko artimi giminaičiai, vaiko teisių apsaugos institucija, prokuroras ar vaiko globėjas. Pastebėjus vaiko teisių pažeidimą (pvz.: vaiko nepriežiūrą, nemaitinimą, netinkamą sezonui ar jo amžiui aprangą ir pan.) turi būti pranešama Vaiko teisių apsaugos skyriui.
„Tėvų valdžios ribojimas yra kraštutinė priemonė, naudojama tik išimtiniais atvejais. Tėvams dedant pastangas vaikus susigrąžinti, keičiant savo elgesį, tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas arba pakeistas į laikiną", – pažymėjo teisėja A. Petrevičienė.
Kauno apylinkės teisme šiais metais gauti 3 pareikšti reikalavimai terminuotai apriboti tėvų valdžią ir 36 reikalavimai dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo. Šiandien teismas jau yra skyręs 1 laikiną tėvų valdžios apribojimą ir 7 kartus neterminuotai apribojęs tėvų valdžią. Kauno apylinkės teismas, nagrinėdamas tėvų valdžios ribojimo bylas, taip pat bylas dėl smurto artimoje aplinkoje, išskirtinai atsižvelgia į vaikų interesus. Vaikų teisėms, civilinėms byloms, kuriose nagrinėjami šeimos teisės klausimai, Kauno apylinkės teisme yra skiriamas padidintas dėmesys.
