Vienas pagrindinių minėto „sąmokslo“ įrodymų – iš karto po „Snoro“ veiklos sustabdymo žaibiškai atsiradęs britų ekspertas S. Freakley su savo 20 žmonių komanda. Vyriausybė S. Freakley tuoj pat paskyrė laikinuoju „Snoro“ administratoriumi ir nustatė neregėtą 140 tūkst. eurų atlygį. Teisybės dėlei patikslinkime – ši suma skiriama ne S. Freakley, o visai jo komandai.
Penktadienį prieš Londono teismą stojo abu „Snoro“ akcininkai. Dėl užgriuvusių nemalonumų V. Antonovas svaidosi žaibais, esą S. Freakley, susidorodamas su „Snoru“, klastingai naudoja tarnybinę informaciją.
Iš tiesų, V. Antonovo ir S. Freakley keliai kryžiavosi prieš dvejus metus, kai V. Antonovas užsigeidė įsigyti automobilių koncerną „Saab“. Švedijos vyriausybė nusamdė „Kroll“ kontorą, kuriai tuo metu vadovavo S. Freakley, kad ši išanalizuotų ir pateiktų išvadą apie V. Antonovo ir jo valdomų „Snoro“ ir „Konvers“ bankų reputaciją. V. Antonovas teigia S. Freakley atvėręs visą informaciją.
Po S. Freakley ataskaitos V. Antonovui JAV ir Švedijos valdžios atstovai nurodė iš „Saab“ nešdintis lauk.
Dar didesnis smūgis V. Antonovą ištiko pernai, kai britų bankų priežiūros institucija „Snorui“ parodė duris. V. Antonovas neatmeta, kad vėl buvo remtasi S. Freakley analize. O „Kroll“ sekliai tikrai žino daug apie tamsiąją Rusijos pusę.
Mat dar 1992-aisiais kontorai „Kroll“, kurią sudaro beveik vien buvę Jungtinių Valstijų CŽV bei britų MI-5 ir MI-6 žvalgybininkai, Rusijos premjeras Jegoras Gaidaras pavedė surasti Komunistų partijos auksą.
Teigiama, kad „Kroll“ pateikė sensancingą ataskaitą, tačiau ji nugulė ten pat, kur ir Komunistų partijos auksas. Po kelerių metų žiniasklaidai pavyko gauti tik dokumentus, kurie rodo, kad vyriausybei „Kroll“ pateikė dokumentų, o jai už darbą atseikėta 1,5 mln. dolerių.
Netrukus „Kroll“ kontorą nusamdė holdingo „Alfa group“ ir naftos bendrovės TNK šeimininkai. Jie sumokėjo 500 tūkst. dolerių, kad „Kroll“ išanalizuotų visą juos kompromituojančią informaciją ir įvertintų su tuo susijusias rizikas, kad jie galėtų nuplauti savo mundurą. Ir, panašu, kad „Kroll“ tai pavyko – britų naftos koncernas BP su TNK net bandė dirbti kartu.
O „Alfa group“ reputacija visiškai pašlijo, kai ji neteisėtai užvaldė Tiumenės naftos bendrovę, kurios akcijų turėjo „British Petroleum“ (BP), o kreditoriumi buvo Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB).
Kilus skandalui tuometinis Jungtinių Valstijų prezidentas Billas Clintonas pareiškė stabdąs JAV Eksporto banko išduotą 340 mln. svarų sterlingų paskolos garantiją modernizuoti TNK bendrovę. Konfliktą užglaistė tik įsikišęs Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
Rusijoje „Alfa group“ vertinta prieštaringai – jo steigėjai Michailas Fridmanas ir buvęs Jegoro Gaidaro vyriausybės ministras Piotras Avenas siejami su „Asociacijos XXI amžius“ ir „Solncevo“ grupuotės veikėjais: dainininku Josifu Kobzonu, Aleksejumi Petrovu-Petriku, jos lyderis Sergejus Timofejevas, pravarde Timocha, įtartas nužudęs garsųjį Otarį Kvantrišvilį.
JAV žiniasklaidos teigimu, M. Fridmanas ir P. Avenas „plovė Rusijos ir Kolumbijos narkomafijos pinigus, tiekė Europai narkotikus“. Dar būdamas vyriausybės nariu P. Avenas įsuko aktyvią prekybą rusiškais ginklais Korėjoje, Kinijoje, Jungtiniuose Emyratuose ir Irane.
Išanalizavę informaciją „Kroll“ ekspertai sugebėjo įtikinti Vakarų partnerius, kad „Alfa group“ ir TNK savininkai tinkami partneriai.
Beje, 2005-aisiais TNK-BP buvo viena iš realiausių pretendenčių į „Mažeikių naftos“ pirkėjus.
Tačiau tais pat metais kilo skandalas, kai Rusijos Dūmos Saugumo komitetui vadovavęs KGB atsargos generolas Nikolajus Leonovas kreipėsi į Rusijos žvalgybų vadovybę, kad šie atsakytų, kaip galėjo atsitikti, kad „Alfa group“ ir TNK šeimininkų pasiųsti „Kroll“ sekliai klausėsi Rusijos premjero Michailo Fradkovo pokalbių telefonu, kai šis Taline su Baltijos valstybių premjerais aptarinėjo dujų ir naftos tranzito perspektyvas.
Po atlikto tyrimo paaiškėjo, kad Maskvoje yra „Kroll“ biuras, tačiau jis neturi licencijos dirbti Rusijoje, todėl „Kroll“ sekliams talkina „Alfa group“ banko saugos tarnyba.
Didžiausią susirūpinimą politikams kėlė tai, kad 1972-aisiais buvusio Niujorko prokuroro Juleso Krollo įsteigta kompanija „Kroll“ sukomplektuota beveik vien iš buvusių CŽV ir britų MI-5 ir MI-6 žvalgybininkų, kurie turi patirtį vykdyti sudėtingiausias užduotis.
„Kroll“ sekė Filipinų, Haičio, Irako prezidentus, per karus Afganistane (2001 m.) ir Irake (2003 m.) dirbo su NATO kariuomene. „Kroll“ specialistai šiose valstybėse paliko parengtą slaptųjų informatorių tinklą.
Vyriausybės agentūra USAID įgaliojo „Kroll“ atstovauti Jungtinių Valstijų interesams teikiant pagalbą trečiojo pasaulio valstybėms.
Šiandien V. Antonovui turėtų būti tikrai pikta, nes „Kroll“ sekliai sutiko bendradarbiauti su prieštaringos reputacijos oligarchais, o jį – sudoroja.
Mes šioje vietoje galime tik spėlioti, kokių interesų vedini ir kam iš tiesų teikė informaciją „Kroll“ žmonės. Tačiau pro jų akis neturėjo praslysti ir kai kurie V. Antonovo valdomuose bankuose vykę pinigų pervedimai.
„Wikileaks“ pavogtame diplomatų susirašinėjime užfiksuota, kad „Snoras“ siejamas su Irano branduoline programa. 2005-ųjų birželį amerikiečių diplomatai Vilniuje rašė, kad vokiečių teisėsauga prašė Lietuvos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) patvirtinti, jog branduolinės įrangos Iranui pirkėjas 2004-ųjų gegužę iš „Snoro“ banko į pardavėjo sąskaitą Vokietijoje pervedė 200 tūkst. eurų.
FNTT esą patvirtino, kad šis sandoris įvyko.
Diplomatų susirašinėjimas taip pat liudija, kad tokie pat įtarimai buvo ir dėl pinigų srautų per Latvijos „Krajbanka“.
Anot „Wikileaks“, pernai sausį JAV ambasada Rygoje kreipėsi į Latvijos teisėsaugą dėl įtartinų sandorių per „Krajbanka“ 2008-aisiais. Latviai pažadėjo patikrinti „Krajbanka“, tačiau priminė, kad jo šeimininkas – Lietuvos „Snoras“.
Kuo baigėsi tyrimas dėl Irano piniginių srautų per „Snorą“ ir „Krajbanka“, išviešintų pranešimų nėra. Ar amerikiečiai oficialiai kreipėsi į Lietuvos žinybas dėl šių pinigų kilmės, taip pat nežinia.
Čia turėtume pabrėžti, kad branduolinės įrangos tiekėjai renkasi tik patikrintus partnerius.
Vladimiro Antonovo senelis akademikas Jurijus Antonovas – vienas iš pirmosios atominės bombos kūrėjų Sovietų Sąjungoje. Volodios tėvas Aleksandras Antonovas savo karjerą pradėjo urano sodrinimo gamykloje, kuri priklausė „Minserdmašui“ – dabar tai „Atomenergo“ ministerija.
Antonovų bankų verslas prasidėjo, kai 23-ejų Vladimiras Antonovas perėmė beveik bankrutuojantį „Akadembanką“, kurį įsteigė Rusijos Akadamijos mokslo institutai. Po V. Antonovo atėjimo „Akadembankas“ daugiausiai aptarnavo atominės energetikos sistemą.
Tačiau Antonovai iki šiol taip ir nepateikė įtikinamo paaiškinimo, iš kur jaunasis verslininkas ėmė pinigų pirkti banką prieš dvidešimt metų. Kai tik steigėsi „Snoras“, būta kalbų, kad į Lietuvą atėjo Maskvos „Solncevo“ grupuotės pinigai.
Anot operatyvininkų, su „Solncevo“ žmonėmis palaikė ryšius Šiaulių, Vilniaus ir Panevėžio nusikaltėliai.
Joana Lapėnienė
LTV „Savaitė“
www.lvcom.eu
