Registrų centro audito rezultatai rodo, kad duomenų buvo suteikta už 330 mln. eurų, tačiau ignoruojant tuo metu nustatytus duomenų teikimo įkainius, valstybei už tai sumokėta vos 740 tūkst. eurų, arba 0,22 proc. sumos.
„Tam tikra prasme buvo sukurtas šešėlinis Registrų centras, kai kelioms įmonėms, tarpusavyje susijusioms, buvo suteiktos išskirtinės sąlygos imti duomenis. Viena dalis buvo ta, kad netaikomi įkainiai, kurie turėjo būti taikomi – vietoje 27 centų buvo taikomi šešių, o kai kur net trijų centų įkainis“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė R. Masiulis.
Pasak jo, 2016-2017 metais sukurtoje schemoje iš viso dalyvavo keturios įmonės, viena kurių buvo registruota Estijoje.
„Įmonės gavo startinę poziciją pradėti duomenų verslą ir jį vystyti, nes konkurentų joms nebuvo. Visoms kitoms įmonėms galiojo standartiniai tarifai“, – tvirtino ministras.
Registrų centras tvarko esminius valstybės informacinius išteklius – pagrindinius valstybės registrus ir informacines sistemas. Juose kaupiami šaliai svarbūs duomenys, kurių pagrindu kuriamos ir teikiamos elektroninės paslaugos.
Pirmąjį praėjusių metų pusmetį Registrų centras uždirbo 2,334 mln. eurų grynojo pelno – 3,7 karto daugiau nei per tą patį laikotarpį 2017 metais.
atgaminti visuomenės informavimo
priemonėse bei interneto tinklalapiuose
be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
