Tyrimo metu buvo nustatyta, kad nuteistieji šią sumą pasisavino pasinaudodami dviejų asmenų pažeidžiamumu: vienas iš jų turi sudėtingą psichinės sveikatos negalią, kitas yra Karaliaučiuje gyvenantis Rusijos pilietis, dirbantis medkirčiu.
Vilniaus apygardos teismas, kaip pirmos instancijos, šiuos verslininkus buvo išteisinęs, tačiau su tokiu nuosprendžiu Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras nesutiko.
Patenkinęs Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro Audriaus Matulionio apeliacinį skundą aukštesnės instancijos teismas sostinėje veikiančios bendrovės direktoriui A. Č. skyrė 4 metų, o jo pavaduotojui E. P. – 3 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmes jų vykdymą atidedant 3 metams.
Taip pat teismas nutarė iš nuteistųjų lygiomis dalimis išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią 999 189 eurų pinigų sumą, antradienį pranešė prokuratūra.
Tyrimo duomenimis, pelningai veikusi bendrovė disponavo didelėmis sumomis grynųjų pinigų, bet tuo pačiu turėjo ir nemažų prievolių. Vien įsiskolinimai valstybei siekė beveik 200 tūkst. eurų. Tačiau užuot vykdę įsipareigojimus bei atsiskaitę su kreditoriais, A. Č. ir E. P., būdami bendrovės akcininkais bei užimdami vadovaujančias pareigas joje, sukūrė keletą „verslo planų“ su tariamomis milijoninėmis investicijomis.
Pagal vieną iš jų prie Sartų ežero turėjo iškilti prabangus sveikatingumo centras, kuriam reikėjo 30 hektarų žemės sklypo.
Žemės sklypo įsigijimui buvo surastas tarpininkas, jam neva buvo perduota per 200 tūkst. eurų.
Pasak Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro Gintaro Eidukevičiaus, palaikiusio valstybinį kaltinimą apeliacinės instancijos teisme, atlikus įrodymų tyrimą Lietuvos apeliaciniame teisme buvo nustatyta, kad 30 hektarų žemės sklypas prie Sartų ežero tikrovėje net neegzistuoja.
Atliekant tyrimą taip pat paaiškėjo, kad asmuo, neva už „tarpininkavimą“ iš verslininkų gavęs šimtatūkstantines sumas, prekiauti žemės sklypais niekaip negalėtų dėl savo psichinės sveikatos ypatumų.
Kitas „projektas“ – tariama ruberoido gamykla Rusijoje. Tą kartą imituojant sandorį buvo pasinaudota miško darbininku dirbusio Rusijos piliečio vardu.
Kaip paskola šiam asmeniui neva buvo perduota beveik 800 tūkst. eurų.
Bendrovės direktorius, ruošdamasis vystyti verslą užsienio šalyje bei „investuoti“ dideles grynųjų pinigų sumas, šio savo „verslo partnerio“ niekada nebuvo nei matęs, nei bendravęs su juo.
Savo ruožtu, šis Rusijos pilietis tyrimo metu taip pat patvirtino, kad bendrovės direktoriaus nepažįsta, jokių pinigų iš jo nėra gavęs.
„Šioje byloje priimtas teismo sprendimas džiugina pareigūnus, siekiančius išsiaiškinti nusikaltimus, darančius didelę žalą valstybės ekonomikai ir finansams, tuo pačiu – ir kiekvienam Lietuvos žmogui. Tokią teismų praktiką analogiškose bylose formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Asmenims, bandantiems apgauti kitus žmones ir valstybę, ne tik neleidžia tikėtis išvengti turtinių prievolių įvykdymo, bet užtraukia ir baudžiamąją atsakomybę“, – sako apeliaciniame teisme valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras G. Eidukevičius.
Lietuvos apeliaciniame teisme intensyvus įrodymų tyrimas truko beveik pusantrų metų, prokurorui taip pat pavyko surinkti duomenis apie nuteistųjų A. Č. ir E. P. disponuojamus 3 žemės sklypus, parduotuvę, gyvenamąjį namą bei ūkinius pastatus.
Siekiant užtikrinti turto konfiskavimą, šiam nekilnojamajam turtui pritaikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas.
Lietuvos apeliacinio teismo priimtas nuosprendis įsiteisėja iškart, tačiau gali būti skundžiamas kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
atgaminti visuomenės informavimo
priemonėse bei interneto tinklalapiuose
be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
