Į pirmąjį bylos posėdį liudytojai nekviečiami. Posėdyje turėtų dalyvauti Generalinės prokuratūros atstovas ir Lietuvos valstybės kaltinamiesiems skirti advokatai.
2013 m. liepos pradžioje baudžiamoji byla, kurioje užsienyje (Rusijos Federacijoje) esantys Boleslavas Makutynovičius ir Vladimiras Razvodovas kaltinami 1991 m. Lietuvoje vykdę nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus, kartu su kaltinamuoju aktu buvo perduota Vilniaus apygardos teismui. 2013 m. lapkričio 14 d. nutartimi šis teismas nusprendė, kad kaltinamųjų aktų nuorašai įtariamiesiems turėjo būti įteikti "į rankas", o ne siunčiant juos į centrinę užsienio valstybės susižinojimo įstaigą, ir grąžino bylą prokurorams esminiams baudžiamojo proceso pažeidimams pašalinti.
Anot Generalinės prokuratūros, šioje reikšmingoje byloje dėl 1991 m. Lietuvoje įvykdytų karo nusikaltimų bei nusikaltimų žmogiškumui atskleista 16 Lietuvos Respublikos pasienio postų užpuolimo, ginklų grobimo, žmonių sužalojimo bei apšaudymo epizodų, nukentėjusiaisiais ir civiliniais ieškovais pripažinti 39 asmenys. 1991 metų sausį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą, žuvo 14 žmonių, 31 buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, daugiau nei 1000 buvo kitaip sužaloti.
Tų pačių metų liepos 31-ąją Medininkų muitinės poste buvo nužudyti septyni policijos ir muitinės pareigūnai, saugoję sovietų tuomet dar nepripažintos Lietuvos valstybės sieną.
Nors byla jau pateikta teismui, tarptautinė abiejų kaltinamųjų paieška vykdoma ir toliau. Pasak prokurorų, teismo procesas turėtų vykti kaltinamiesiems teisme nedalyvaujant, kas yra leidžiama, kai nagrinėjama byla dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmogiškumui.
Praėjusių metų lapkričio 14 d. Vilniaus apygardos teismas šią bylą grąžino prokurorams esminiams baudžiamojo proceso trūkumams pašalinti.
Apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, trukdantys teismui nagrinėti bylą, ir dėl to nepagrįstai perdavė bylą prokurorui.
Tokį sprendimą Lietuvos apeliacinis teismas priėmė nustatęs, kad Rusijos Federacija neįvykdė ir neketina įvykdyti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ne vieną kartą pateiktų teisinės pagalbos prašymų nustatyti šių asmenų gyvenamąsias vietas, įteikti jiems kaltinamuosius aktus, jų vertimus į kaltinamiesiems suprantamą kalbą, išaiškinti jiems procesines teises, pasiūlyti duoti parodymus ir pan.
Rusijos prokuratūra neįvykdė Lietuvos prokuratūros siųstų teisinės pagalbos prašymų, o į du teisinės pagalbos prašymus iš viso neatsakė. Apeliacinio teismo vertinimu, tokios aplinkybės patvirtina, kad Rusijos Federacijos generalinė prokuratūra neketina bendradarbiauti su Lietuvos teisėsaugos institucijomis šioje baudžiamojoje byloje.
