Lietuvos gaisrinės saugos inžinierių asociacijos tarybos narys, sertifikuotas auditorius ir gaisro rizikos vertintojas Martynas Matulevičius atkreipia dėmesį, kad pastatų fasadų šiltinimui Lietuvoje dažnai naudojamos pigios medžiagos, kurios tuo pačiu yra ir itin degios.

„Namo renovacijos metu, dengiant fasadą, pavyzdžiui, putplasčiu, jis yra paliekamas atviras tol, kol padengiamas visas pastatas, tik tuomet imamasi jį dengti apsauginiu tinko sluoksniu. Iki visiškos izoliacijos kilus gaisrui, iš tokio pastato išsigelbėti gali būti sudėtinga. Be to ir izoliuotame, tačiau degiomis medžiagomis apšiltintame name, iki galo jaustis saugiam – sunku. Šiuo metu itin trūksta specialistų, gebančių tinkamai apsaugoti fasadines sistemas su degia termoizoliacija. Tikrindami randame nemažai broko, nes užtikrinti mažus tinko storius jautriose fasado vietose sudėtinga“, – aiškina specialistas.

Praėjusiais metais Gaisrinių tyrimų centro ir lydinčių kokybės patikrinimo organizacijų atlikto tyrimo metu nustatyta, kad kai kuriais atvejais ant pastatų fasadų montuojamos medžiagos neatitinka deklaruojamų degumo savybių. Dar pavojingiau, kai didelio degumo medžiagos, naudojamos šiltinimui iš vidaus. Tyrimų duomenimis, 20 m² patalpa ugnimi ir dūmais gali visiškai užsipildyti per pusantros minutės, kuomet ugnies plitimas mineraline vata nefiksuojamas net ir po kelių valandų.

Draudimo bendrovės BTA turto draudimo rizikos vertintojo Ramūno Juso teigimu, gaisrai renovuojamuose daugiabučiuose kelia pavojų ne tik turtui, bet ir gyvybei. Jei pastato viduje ar išorėje yra daug degių medžiagų, ugnis jomis plinta ne minutėmis, o sekundėmis. O jei renovuojamas 12 ar 16 aukštų namas, degių medžiagų naudojimas gali tapti pražūtingu.

M. Matulevičius primena, kad statyboms ar renovacijai naudojant degias medžiagas, ugnis yra tik vienas iš gaisro pavojų.

„Žemos degumo klasės medžiagos yra labai toksiškos. Kilus gaisrui ir medžiagoms ėmus stipriai degti, o patalpai prisipildžius dūmų, susidaro vadinamasis flash-over efektas. Ugnis ima plisti toksiškomis dujomis. Žmonėms jos labai pavojingos: 3–4 pilni įkvėpimai ir prarandama sąmonė, tad naktį kilus gaisrui daugiabutyje miegantys žmonės, esant papildomoms pavojingoms aplinkybėms, gali taip ir neprabusti, nepamatyti atvirų liepsnų. Daugelis žmonių dėl gyvenamuosiuose namuose kilusių gaisrų nukenčia ne nudegę, bet apsinuodiję be galo toksiškais dūmais“, – aiškina M. Matulevičius.

Draudimo bendrovės specialistas pastebi, kad daugiabučių renovacijos metu gyventojai turėtų labiau domėtis, kokios medžiagos yra naudojamos modernizuojant pastatą.

„Rengiant daugiabučių namų renovacijos planą, gyventojams yra pateikiami du projektai – A ir B. A projektas yra parengtas naudojant bazines medžiagas, yra pigus. B – brangesnis. Kaina yra vienintelis skirtumas, kurį pamato gyventojai. Bet jei imsime skaičiuoti, matysime, kad nedegių medžiagų naudojimas pridės vos kelis eurus per mėnesį prie sąskaitos, tačiau užtikrins nepalyginamai didesnį būsto saugumą, ilgaamžiškumą. Draudikai turbūt geriausiai žino, kad galvojimas, jog savo bute gaisro tikrai pavyks išvengti – labiau panašus į saviapgaulę, galinčią turėti skaudžių pasekmių. Be to vargu ar galite garantuoti už kaimyną, kuriam elgiantis neatsargiai sukeltas gaisras sunaikins visą jūsų turtą ir sukels grėsmę gyvybei“ – sako specialistas.

2016–2017 m. Lietuvoje renovuota beveik 1 200 namų, nuo 2013 m. – beveik 2 tūkst. daugiabučių.