Suimtieji įtariami teikę informaciją apie karinius ir strateginius objektus pagal Rusijos žvalgybų tarnybų užsakymą.
Įtariamieji suimti vykdant du atskirus ikiteisminius tyrimus.
Pirmajame tyrime įtarimai pareikšti Šiaulių gyventojui civiliui tarnautojui, anksčiau dirbusiam Lietuvos karinėse oro pajėgose, ir Lietuvos piliečiui, turinčiam nuolatinį leidimą gyventi užsienio valstybei.
Antrajame ikiteisminiame tyrime įtarimai pareikšti civiliui Lietuvos piliečiui, kuris „už atlygį teigė informaciją apie karinius objektus, susijusius su kariniu jūrų laivynu“, žurnalistams sakė kriminalinės policijos vadovas Rolandas Kiškis.
Tyrimą Lietuvos teisėsauga pradėjo pagal karinės žvalgybos informaciją, jo metu buvo atlikta dešimtys kratų.
Įtariamiesiems gresia laisvės atėmimas iki 15 metų.
Karinės žvalgybos vadovas pulkininkas Remigijus Baltrėnas spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė, kad įtariamieji disponavo neįslaptinta informacija.
„Nepaisant to, kad šnipinėjimo veika buvo vykdomas teikiant neįslaptintą informaciją ir sulaikyti asmenys neturėjo būtinybės turėti leidimus dirbti su įslaptinta informacija, tačiau tai nepaneigia pačios šnipinėjimo veikos pavojingumo ir grėsmės valstybės saugumui“, – sakė R. Baltrėnas.
Anot jo, taip buvo renkama informacija apie kitus galimus užverbuoti asmenis.
„Įspėjame visus Lietuvos Respublikos piliečius, kad verbavimo grėsmė, ypač lankantis ne NATO valstybės, jinai visada išlieka ir Lietuvos Respublikos piliečiai turėtų būti labai atidūs ir budrūs, ir pajutę, kad yra verbavimo požymių, kalbinimo dėl darbo užsienio valstybėms, nedelsiant turėtų informuoti Lietuvos Respublikos žvalgybos institucijas. Tai padėtų užkardyti ir sumažinti galimas pasekmes ne tik Lietuvos valstybės saugumui, bet tuo pačiu ir tų pačių Lietuvos piliečių labui“, – spaudos konferencijoje kalbėjo R. Baltrėnas.
Anot prokuratūros, iš viso nuo 2014 metų Lietuvoje išaiškinta 12 asmenų, kurie įtariami šnipinėjimu. Penki asmenys jau yra nuteisti ir nubausti laisvės atėmimo bausmėmis.