Fiktyvūs skolos rašteliai šiuo metu – didžiausias pareigūnų galvos skausmas tiriant neteisėto praturtėjimo bylas. Nors finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba jau iškėlė per tris dešimtis tokių bylų, tačiau iki teismo jos keliauja sunkiai. Pasak pareigūnų, jiems, tenka įrodinėti, kad įtariamieji praturtėjo neteisėtai. Tuo metu pagal įstatymą įtariamieji turi pateikti įrodymų, kad turto įgijo teisėtai.
„Bylų yra daug, skolų raštelių – ne mažiau. Fantazijos užtenka visiems – tiek operatyviniams ikiteisminio tyrimo pareigūnams, tiek įtariamiesiems“, – teigė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktoriaus pavaduotojas Vytautas Giržadas.
Mokesčių inspekcijos atstovas pripažįsta, kad šiuo metu skolos raštelių sudarymas neribojamas, notarinė forma nebūtina. Tačiau jau yra parengtos pataisos, kurios tokiems skolos rašteliams užkirstų kelią. Siūloma deklaruoti skolinimą jei suma viršija 50 tūkstančių litų.
Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas dėmesį atkreipė į vieną iš teisės aktų projektų. „Jame yra numatyta prievolė mokesčių administratorei iš anksto pranešti apie sudaromus sandorius grynaisiais pinigais, jei jie viršija tam tikrą sumą ir tais atvejais, kai nėra atitinkamo notarinio patvirtinimo sandorio“, – dėstė A. Klerauskas.
Seimas pernai gruodį priėmė pataisas, įtvirtinančias išplėstinį turto konfiskavimą. Pakliuvusiam už kontrabandą,grobstymą ar korupciją gali tekti atsisveikinti ne tik su savo, bet ir draugams ar giminėms užrašytu, užsienio bankuose laikomu turtu, jei nepavyks įrodyti, kad jis įgytas legaliai. Numatyta atsakomybė už neteisėtą praturtėjimą iki ketverių metų nelaisvės.

Reda Gilytė
LTV naujienų tarnyba, www.lietuvosvalstybe.com