Bylos duomenimis, bausmę Alytaus pataisos namuose atliekantis I. L. pernai pavasarį organizavo nusikalstamą veiką ir telefonu perdavė laisvėje esančiam bendrininkui L. B. kelių nukentėjusiųjų asmenų tapatybės patvirtinimo priemonių ir kitus duomenis, kurie leido nusikaltėliams elektroniniu būdu disponuoti lėšomis, buvusiomis šių žmonių banko sąskaitose.
Pasinaudojus gautais kodais, slaptažodžiais ir kitais duomenimis svetimais vardais buvo imamos paskolos ir kreditai, sumos vyravo nuo 550 iki 3 tūkst. 60 litų. Iš viso per keletą kartų tokiu būdu buvo „pasiskolinta" virš 6 tūkst. litų.
Pasak nusikaltimo tyrimui vadovavusios Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorės Virginijos Kliaugienės, buvo nustatyta, kad nusikaltimo organizatoriaus bendrininkas prie internetinės bankininkystės neteisėtai jungėsi iš senelių namuose esančio kompiuterio. Taip pat paaiškėjo, kad tas pats bendrininkas paėmė pinigus iš bankomato – tai nustatyti padėjo banko apsaugos kamerų užfiksuoti vaizdai.
Teismas patenkino kartu su byla pateiktus civilinius ieškinius ir juos atlyginti priteisė solidariai abiems nuteistiems bendrininkams. Prokurorės V. Kliaugienės teigimu, šioje byloje kartu su tyrėjais pavyko atskleisti dar keletą skirtinguose rajonuose įvykdytų sukčiavimo nusikalstamų veikų internetu pasinaudojant svetimais duomenimis, nustatyti kaltuosius ir juos nuteisti.
Baudžiamasis kodeksas už neteisėtą disponavimą elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis numato baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki šešerių metų, už apgaule savo ar kitų naudai įgytą svetimą turtą – laisvės atėmimą iki trejų arba aštuonerių metų.
