Viso šiemet nuo metų pradžios rajonų parduotuvėse užregistruota daugiau nei 100 vagysčių, kurių metu pavogta prekių už 350 tūkstančių litų, rodo „Lietuvos draudimo" analizė. Palyginti su to pačiu pernai metų laikotarpiu, vagysčių iš parduotuvių skaičius išaugo 54 proc.
„Pastebėjome, kad vagystės iš rajoninių parduotuvių būna smūginės, suplanuotos ir turinčios konkretų tikslą. Nusikaltėliai dažniausiai pasisavina cigaretes, kartais ir kitas akcizu apmokestinamas prekes – jas ganėtinai paprasta vėliau nelegaliai realizuoti. Jei taikinys – cigaretės, vidutiniškai, vieno plėšimo metu cigarečių pavagiama už 4-5 tūkst. litų, mažesni nuostoliai fiksuojami, jei išnešami maisto produktai", – pasakoja „Lietuvos draudimo" Žalų departamento direktorius Artūras Juodeikis.
Bendrovės duomenimis, šiemet daugiausia vagysčių įvykdyta Šilutės, Kauno, Rokiškio ir Pasvalio rajonuose. Apvagiant parduotuves, jų savininkai nuostolių patiria ir dėl nusikalstamos trečiųjų asmenų veiklos, kai šie, bandydami įsibrauti į patalpas, ne tik išneša turtą, bet dar ir apgadina pačią parduotuvę, jos įrangą, pastatą.
„Lietuvos draudimo" žalų vadovas pastebi, kad vagystės iš rajoninių parduotuvių dažniausiai įvykdomos praėjus kelioms dienoms po prekių pristatymo į parduotuvių sandėlius. „Tai rodo, kad nusikaltėliai žino, kada atkeliauja prekės, juolab, kad jos dažniausiai pristatomos reguliariai – tą pačią savaitės dieną, beveik identišku paros metu. Vidutinius nuostolius parduotuvių savininkams didina ir tai, kad ne jie, o tiekėjai nustato, kiek prekių turi būti parduotuvės sandėlyje. Pavyzdžiui, cigarečių pardavimo stovai visada turi būti pilni, tad sandėlyje savininkas įpareigotas laikyti pakankamai atsargų. Vagišiai pasinaudoja šiomis aplinkybėmis, kad nugvelbtų kuo didesnį grobį", – sakė A. Juodeikis.
Dar viena rajoninių parduotuvių silpnybė, kurią įvardija draudikai, yra ta, kad šios parduotuvės yra nutolusios nuo didesnių miestų ar rajono centro, todėl saugos tarnybos ilgiau užtrunka, kol atvyksta į įvykio vietą – nusikaltėliai parduotuvę „apšvarina" per 5 minutes ar net trumpiau. „Lietuvos draudimas" taip pat pastebi, kad mažiau nuostolių patiria tos parduotuvės, kuriose yra garsinė apsaugos signalizacija, išgąsdinanti plėšikus, atvykstanti saugos tarnyba tarsi „skubina" vagis suktis greičiau ir neleidžia jiems nevaržomai siautėti parduotuvėje.
„Kuo sunkiau patekti į patalpą, kuo daugiau saugiklių – tuo mažesni gali būti nuostoliai, nes ypač tose vietovėse, kurios yra nuošaliau, neesant apsaugos priemonių, pasekmės gali būti ne tik prekių vagystė, bet ir parduotuvės, turto niokojimas, padegimas ar panašiai", - sako Artūras Juodeikis.
Informatikos ir ryšių departamento duomenimis, per septynis 2013 m. mėnesius Lietuvoje viso užregistruota 1 103 vagystės iš prekybos vietų. Tai 11,5 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai. Viso per minėtą laikotarpį ištirtos 405 vagystės iš prekyviečių. Tai reiškia, kad 2 iš 3 tokio pobūdžio nusikaltimų Lietuvoje per šį laikotarpį liko neištirti.
