Šie kenkėjai pirmąjį pusmetį pažeidė 1,3 tūkst. ha miškų. Labiausiai „pasidarbavo“ eglių liemenų kenkėjai (1250 ha). Gausiausias iš jų – žievėgraužis tipografas. Pažeidimų padarinius miškininkai jau yra likvidavę 1220 ha plote.
Eglynus labiausiai puolė ir medžių lajų kenkėjai. Pastarieji pirmąjį pusmetį buvo išplitę 4,9 tūkst. ha miškų. Netikrasis eglinis skydamaris pakenkė 4,8 tūkst. ha eglynų 35 miškų urėdijose. Džiūstančios eglės buvo iškirstos 1084 ha plote, dėl gamtinių priežasčių sunyko 1974 ha. Liko 1796 ha skydamario pakenktų eglynų. Tokiuose eglynuose sanitariniu požiūriu bus nepalankiausia padėtis ir šių metų antrąjį pusmetį. Nors eglių lajos po truputį atsikuria, medžiai ir toliau išlieka labai nusilpę, todėl patrauklūs žievėgraužio tipografo antrosios generacijos vabalams apsigyventi.
Grybinės medžių ligos užregistruotos 7,8 tūkst. ha miškų. Didžiausius plotus sudaro džiūstantys uosynai (2345 ha) ir ąžuolynai (731 ha), drebulinės pinties pažeisti drebulynai (2113 ha). Šių metų pirmąjį pusmetį po visą Lietuvą išplitęs spygliuočių ūglių vėžys labiausiai pažeidė Kuršių nerijos nacionalinį parką – apėmė 2 tūkst. ha plotą.
Žvėrys padarė apie penktadalį visų miško pažeidimų. Nuo žvėrių, daugiausia elninių ir bebrų, nukentėjo 8080 ha plotas. Miškininkai tokio pobūdžio pažeidimus pašalino 728 ha teritorijoje.

Aplinkos ministerijos informacija