Pagal Įstatymo pataisas, įkalinimo įstaigų pareigūnams būtų suteikta teisė vykdyti kriminalinę žvalgybą. Tokia iniciatyva siūloma atsižvelgiant į laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų ir jų padaromų nusikalstamų veikų skaičiaus augimą. Be to, esami teisiniai instrumentai neleidžia optimaliai užtikrinti laisvės atėmimų vietų kriminogeninės būklės valdymo ir visuomenės saugumo.
Pritarus siūlomoms pataisoms, Kalėjimų departamentas ir jam pavaldžių įstaigų padaliniai galės vykdyti kriminalinę žvalgybą įkalinimo įstaigose bei valstybės įmonėse prie pataisos namų, kai turima informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą bei kai kuriuos apysunkius nusikaltimus arba kai gauta informacijos apie šias veikas rengiančius, darančius ar padariusius asmenis.
Kalėjimų departamentas ir jam pavaldžios įstaigos iki 2000 m. rugsėjo vykdė operatyvinę veiklą (dabar – kriminalinė žvalgyba) ir tuomet nusikalstamų veikų įkalinimo įstaigose buvo užregistruota žymiai mažiau: 1999 m. – 49 nusikalstamos veikos, 2000 m. – 30, o 2011 m. 160, 2012 m. – 179 nusikalstamos veikos.
„Teisingumo ministerijos siūlomos priemonės nutaikytos į pataisos įstaigose padaromų nusikaltimų mažinimą. Pažymėčiau, kad Kriminalinės žvalgybos įstatymo pataisos padėtų efektyviau kovoti ir su pataisos įstaigose veikiančiais telefoniniais sukčiais", - sako teisingumo ministras Juozas Bernatonis.
Kriminalinės žvalgybos įstatymas leidžia gauti informaciją iš ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, Lietuvos banko, finansų įmonių ir kredito įstaigų, taip pat iš kitų juridinių asmenų; techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka; slaptą pašto siuntų kontrolę; slaptą patekimą į asmens būstą, tarnybines ir kitas patalpas, transporto priemones; imituoti nusikalstamą veiką; vykdyti slaptą sekimą gavus prokuroro ar teismo sankcijas.
Teisingumo ministerijos parengtomis Kriminalinės žvalgybos įstatymo pataisomis taip pat siūloma nustatyti, kad baigus kriminalinės žvalgybos tyrimą ir nepanaudojus surinktos informacijos šio įstatymo numatytais atvejais, absoliučiai visa surinkta informacija per 3 mėnesius turi būti sunaikinta. Toks siūlymas priimtas siekiant teisinio aiškumo bei sumažinti prielaidas galimų žmogaus teisių ir laisvių pažeidimams bei atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką.
Taip pat numatyta asmens teisė kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmus dėl galimo teisių ir laisvių pažeidimo apskųsti savo gyvenamosios vietovės apylinkės teismui.
Šiuo metu įstatymo projektas pateiktas suinteresuotoms institucijoms ir visuomenei. Su teisės akto projektu galima susipažinti internete.
