"Human Rights Watch" atstovė ES klausimais Lotė Leicht (Lotte Leicht) sakė, kad Lietuva, atsisakydama tirti rimtus kaltinimus žmogaus teisių pažeidimais, išduoda esminius žmogaus teisių principus, kurie yra ES pagrindas. L. Leicht pridūrė, kad ES Tarybai pirmininkaujanti valstybė turi turėti drąsos, kovoti su neteisybe ir atlyginti žalą.
Įrodymai iš Jungtinių Tautų (JT), Europos Tarybos, Europos Parlamento (EP), žiniasklaidos ir žmogaus teisių organizacijų bei pačios Lietuvos baudžiamųjų tyrimų patvirtina, kad Lietuvoje buvo du slapti CŽV kalėjimai. Šie kalėjimai priklausė pasauliniam slaptųjų kalėjimų tinklui, kurį JAV naudojo nelegaliai kalinti ryšiais su terorizmu įtariamiems asmenims nuo 2001 iki 2006 metų.
Lietuva 2010 metais pradėjo baudžiamąjį tyrimą dėl nelegalių sulaikymų ir CŽV kalinių pervežimo Lietuvoje nuo 2004 iki 2005 metų, bet po metų tyrimą nutraukė. 2012 metų rugsėjį EP paragino Lietuvą tyrimą atnaujinti remiantis naujais įkalčiais, kurie rodo, kad 2005 metų vasario mėnesį CŽV į Lietuvą perkėlė įtariamą teroristą iš Maroko. Lietuva atsisakė atnaujinti tyrimą, nes neva JAV nesuteikė reikalingos informacijos. Tačiau "Human Rights Watch" teigia, kad Lietuva ir be JAV turi daugiau, nei reikia, informacijos tyrimui atnaujinti.
Lietuva yra ne vienintelė Europos šalis, kuri atsisako tinkamai ištirti dalyvavimą CŽV programoje. Dar 11 šalių: Danija, Suomija, Vokietija, Italija, Makedonija, Lenkija, Portugalija, Rumunija, Ispanija, Švedija ir Jungtinė Karalystė taip pat kaltinamos dalyvavimu CŽV programoje. Iš jų tik Italijoje vyko teismas dėl šių kaltinimų. Du italai ir 23 JAV agentai buvo nuteisti už egiptiečio pagrobimą. JAV agentai buvo nuteisti už akių.
