„2013-2014 m. Europa džiaugėsi, kad, ko gero, pavyko stabilizuoti kanapių vartojimo padėtį ir kai kurios šalys netgi pažymėjo vartojimo mažėjimą, o šių metų ataskaitoje vėl to džiaugsmo nebeliko, kanapės vėl yra auganti problema - problema Nr.1", - sakė Vilniaus respublikinės universitetinės ligoninės Toksikologijos centro vadovas Robertas Badaras, apžvelgdamas Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro metinę ataskaitą.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktorė Inga Juozapavičienė atkreipė dėmesį į įvairias iniciatyvas legalizuoti, dekriminalizuoti kanapes.
„Neretai nežinoma, apie ką kalbama. (...) Europos narkotikų ir narkomanijos centras labai aiškiai pažymi, kad nuo 2004 m iki 2014 m. pastebima tendencija, kad vis daugiau asmenų kreipiasi ieškodami pagalbos dėl kanapių vartojimo", - sakė I. Juozapavičienė.
Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Edvardas Šileris pažymėjo, kad maždaug pusę visų sulaikomų narkotikų sudaro kanapės. Pernai sunaikintos penkios namų sąlygomis įrengtos kanapių laboratorijos.
„Visuomenėje vyrauja nuomonė, kad tai yra mažiau pavojingas narkotikas, tačiau vis dažniau kanapėse matome sintetinių narkotikų priemaišų, ir iš esmės tai - ne tos augalinės kanapės, o cheminis narkotikas, kuris daro gerokai didesnę žalą negu manyta anksčiau", - sakė E. Šileris.
Būtent įvairios naujos psichoaktyvios medžiagos kelia didžiulį galvos skausmą medikams, kurie dar nespėja suprasti, ko galima tikėtis iš vienos medžiagos, o jau atsiranda naujų.
„Prieš 10-20 metų tos grupės turėdavo labai aiškią savo kliniką, ir visi mano studentai turėjo diagnozuoti maždaug per 10 sekundžių, o dabar man pačiam kartais valandos neužtenka, kad nustatyčiau, kokia tai yra medžiaga. Tos medžiagos susijusios su labai netikėtais naujais pavojais tiek visuomenei, tiek pačiam vartojančiam individui", - sakė R. Badaras.
Pasak Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktorės, naujų medžiagų atsiradimo Europos rinkoje problema lieka aktuali. 2013 m. Europoje buvo nustatyta 111 naujų psichoaktyvių medžiagų, tuo tarpu 2014 m. - 98. Tais metais Lietuvos laboratorijos identifikavo 21 naują medžiagą.
Pasak I. Juozapavičienės, europiniame tyrime matoma, kad vėl didėja tokio jau, atrodytų, primiršto narkotiko kaip ekstazis vartojimas.
„Kalbama apie tai, kad čia jau nėra narkotikas, kuris siejamas tik su tam tikra klubine kultūra, tai tampa socialine kasdienio pasilinksminimo dalimi. Apibrėžiama, kad gamintojai ir platintojai taiko labai įvairias rinkodaros priemones savo prekei reklamuoti, kad susigrąžintų vardą, kuris turėtas anksčiau", - sakė I. Juozapavičienė.
Pasak jos, Lietuva europinėje ataskaitoje minima tarp valstybių, kuriose daugėja mirčių, susijusių su narkotikų vartojimu.
„Daugiausiai mirčių yra dėl perdozavimo, susijusio su heroino vartojimu. To priežastys - prieinamumas, grynumas, paliečiamas ir senstantis vartotojas, vartojimo ypatumai, kai vartojama ne viena medžiaga", - sakė I. Juozapavičienė.
Kalbėdamas apie kovos su narkomanija problemos sprendimo būdus sveikatos apsaugos ministras Juras Požela pabrėžė tarpžinybinio bendradarbiavimo svarbą.
„Turi būti labai aiškios suteiktos sveikatos paslaugos asmenims, kurie yra priklausomi nuo narkotikų vartojimo, yra labai svarbus tarpžinybinis bendradarbiavimas, mes tikrai negalime dekriminalizuoti narkotinių medžiagų ar narkotikų vartojimo, tačiau žmonės, kurie yra priklausomi, turi gauti mokslu pagrįstą gydymą, nepaisant savo, kaip narkotikų vartotojo, statuso", - sakė J. Požela.
