Pa­vo­jaus var­pais skam­bi­na ir or­ni­to­lo­gai - ga­my­bi­nė dur­py­nų eks­plo­a­ta­ci­ja pa­da­rys ne­pa­tai­so­mą ža­lą gam­tai - mat bus su­nai­kin­tos šio­se te­ri­to­ri­jo­se pe­rin­čių re­tų, į Lie­tu­vos rau­do­ną­ją kny­gą įra­šy­tų, paukš­čių rū­šys.

Tai hi­pod­ro­mas, tai - dur­pių ka­syk­la

Ge­gu­žės pa­bai­go­je LR ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos Vil­niaus re­gio­no ap­lin­kos ap­sau­gos de­par­ta­men­to iš­duo­ta iš­va­da, ku­ri fak­tiš­kai lei­džia UAB „Fer­ta" iš­gau­ti ku­ro dur­pes be bū­ti­ny­bės at­lik­ti po­vei­kio ap­lin­kai ver­ti­ni­mą ge­ro­kai nu­ste­bi­no ir Tra­kų ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės val­di­nin­kus. Mat pa­aiš­kė­jo, kad ne­kan­triai ir vil­tin­gai lauk­tos iš­va­dos tu­ri­nys prieš­ta­rau­ja ne tik nuo­mo­nei, ku­rią šiai ins­ti­tu­ci­jai pa­tei­kė ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės spe­cia­lis­tai, bet ir anks­tes­niems de­par­ta­men­to ke­ti­ni­mams. Be­veik prieš me­tus de­par­ta­men­to val­di­nin­kai pa­tys tei­gė, kad dur­pėms iš­gau­ti gau­siai gy­ve­na­mo­je vie­to­vė­je, uni­ka­lia­me gam­tos kam­pe­ly­je, rei­kia po­vei­kio ap­lin­kai įver­ti­ni­mo...

„De­par­ta­men­to po­zi­ci­ja ste­bi­na ir glu­mi­na. Ka­te­go­riš­kai pa­si­sa­ko­me prieš to­kius pla­nus. Mū­sų se­niū­ni­jo­je jau tu­ri­me įti­ki­na­mą to­kios veik­los pa­vyz­dį. Prieš ke­le­rius me­tus Pa­krem­pės kai­me ir­gi bu­vo ka­sa­mos dur­pės. Ma­to­me, kas lie­ka po to­kių dar­bų - nie­kam ne­rei­ka­lin­ga dy­ku­ma. Van­de­niu už­pil­tos juo­dos gel­mės, ne­įvei­kia­mi brūz­gy­nai ir gy­va­čių liz­das", - įti­ki­na­mai kal­ba Pa­luk­nio se­niū­ni­jos se­niū­nė Ma­ri­ja Go­lu­bov­ska.

Į lais­vos vals­ty­bi­nės že­mės fon­dą įtrauk­tus di­de­lius plo­tus Ma­džiū­nuo­se jau se­niai nu­si­žiū­rė­jo įvai­riau­sio plau­ko ir ka­lib­ro ver­sli­nin­kai. Prieš ku­rį lai­ką dau­giau nei 400 ha plo­te čia tu­rė­jo at­si­ras­ti hi­pod­ro­mas. Vos vie­ni na­po­le­o­niš­ki pla­nai žlu­go, kaip­mat ap­suk­rių kom­bi­na­to­rių gal­vo­se gi­mė nau­jos idė­jos, kaip įdirb­ti vals­ty­bi­nę že­mę...

„Ku­ro dur­pes ga­min­ti pla­nuo­jan­čios fir­mos sa­vo veik­lą mo­ty­vuo­ja tuo, kad ji bus nau­din­ga Lie­tu­vai. De­ja, šian­dien vis­kas liu­di­ja, kad nuo šios veik­los bus dau­giau ža­los nei nau­dos", - ti­ki­na M. Go­lu­bov­ska.

Že­mės ūkio ben­dro­vės „Mer­kys" va­do­vas Va­le­ri­ja­nas Ju­sio­nis Vil­niaus re­gio­no ap­lin­kos ap­sau­gos de­par­ta­men­to iš­va­dą jau ne­tru­kus skųs teis­mui. „Že­mės ūkio ben­dro­vė „Mer­kys" nuo 1992 m. ūkio reik­mėms ap­lin­ki­niuo­se kai­muo­se nuo­mo­ja 540 ha vals­ty­bi­nės že­mės. Kad ga­lė­tu­me nuo­mo­ti vals­ty­bi­nę že­mę, tu­rė­jo­me ati­tik­ti daug griež­tų rei­ka­la­vi­mų ir jų be są­ly­gų lai­ko­mės. Že­mės nuo­mos su­tar­tis pa­tvir­tin­ta Vals­ty­bės re­gist­re ir yra pra­tęs­ta 25 me­tams. At­ėmus iš mū­sų 164 ha - treč­da­lį - mū­sų nau­do­ja­mos že­mės bū­tų mums di­džiu­lis nuos­to­lis, jis pri­vers mus ri­bo­ti veik­lą", - aiš­ki­na.

Jei ver­sli­nin­kų pla­nai pa­vyk­tų, že­mės ūkio ben­dro­vės „Mer­kys" šei­mi­nin­kas tu­rės 30 proc. su­ma­žin­ti gal­vi­jų skai­čių, o tai reiš­kia, kad 30 proc. su­ma­žės gy­ven­to­jams par­duo­da­mo pie­no ir mė­sos. Be­je, per­nai pri­melž­ta 881 t , o par­duo­ta 783 t svei­ko švie­žio pie­no ir 70 t gy­vo svo­rio mė­sos.

De­ja, ne­pa­vyk­tų iš­veng­ti ir at­lei­di­mų iš dar­bo. Iš 28 dir­ban­čių­jų ben­dro­vė­je, de­vy­nis rei­kės at­leis­ti. Ap­lin­ki­nių kai­mų - Pa­luk­nio, Ma­ma­vio, Lie­py­nų, Ma­džiū­nų - gy­ven­to­jai džiau­gia­si dėl ga­li­my­bės dirb­ti ir už­si­dirb­ti čia pat, vie­to­je. Ką jiems reikš­tų ne­tek­ti pa­grin­di­nio pa­ja­mų šal­ti­nio, ga­li­me tik spė­lio­ti.

„Per­nai į Lie­tu­vos biu­dže­tą su­mo­kė­ji­me 148 tūkst. li­tų mo­kes­čių. Jau ap­skai­čia­vo­me, kad at­leis­da­mi de­vy­nis dar­buo­to­jus per me­tus ne­su­mo­kė­si­me 45 tūkst. li­tų mo­kes­čių. Mū­sų at­leis­ti dar­buo­to­jai pa­pil­dys be­dar­bių gre­tas ir lauks so­cia­li­nių iš­mo­kų. Jų šei­mos ne­teks mai­tin­to­jų", - var­di­ja V. Ju­sio­nis.

Pas­ta­rai­siais me­tais vie­nin­te­lė Tra­kų ra­jo­ne že­mės ūkio ben­dro­vė pa­si­nau­do­jo ES pa­ra­ma, ga­vo per 2,5 mln. Lt. Šie pi­ni­gai, be ki­ta ko, bu­vo in­ves­tuo­ti mo­der­ni­zuo­ti pa­sta­tus, įsi­gy­ti tech­ni­kos ir, svar­biau­sia, ge­rin­ti ir at­nau­jin­ti nuo­mo­ja­mos že­mės struk­tū­rą. Nes, kaip tei­gia ben­dro­vės va­do­vas, no­rint ką nors pa­im­ti iš že­mės, rei­kia kai ką jai duo­ti mai­nais. Anot V. Ju­sio­nio, pri­si­im­ti įsi­pa­rei­go­ji­mai įpa­rei­go­ja per ar­ti­miau­sius pen­ke­rius me­tus ne­ma­žin­ti nau­do­ja­mos že­mės plo­to ir že­mės ūkio ga­my­bos mas­to, ne­ma­žin­ti dar­buo­to­jų skai­čiaus.

„Kaip ga­liu ati­tik­ti šiuos rei­ka­la­vi­mus to­kio­mis są­ly­go­mis? - re­to­riš­kai klau­sia ūki­nin­kas. –Dar ga­lė­čiau su­pras­ti, kad iš mū­sų at­im­ta že­mė bū­tų skir­ta vie­ša­jam in­te­re­sui. Vals­ty­bė ne­tur­tin­ga, tad ieš­ko bū­dų už­lo­py­ti sky­lė­tą biu­dže­tą. O juk gau­ti pi­ni­gai iš­ga­vus dur­pes ke­liaus į ke­lių pri­va­čių as­me­nų ki­še­nes! Ir kur čia nau­da vals­ty­bei?" - ke­lia dar vie­ną re­to­ri­nį klau­si­mą mū­sų pa­šne­ko­vas.

Migla į akis

Įta­ri­mus žmo­nėms ke­lia ir sku­bo­ti ver­sli­nin­kų veiks­mai, o vi­sų pir­ma - jų ne­si­skai­ty­mas su vie­tos gy­ven­to­jų nuo­mo­ne. Nie­kas jų ne­pa­klau­sė, ar jie iš tik­rų­jų no­ri tu­rė­ti pa­šo­nė­je to­kį pel­nin­gą ver­slą, o gal net dar­bo vie­tas? „Gai­la ben­zi­no", - at­sa­ky­da­vo ver­sli­nin­kai, se­niū­ni­jos dar­buo­to­jų pa­ra­gin­ti at­vyk­ti su­si­tik­ti su gy­ven­to­jais ir pa­aiš­kin­ti, kas ir kaip.

Nuo pir­mo pra­ne­ši­mo apie ben­dro­vės ke­ti­ni­mus, ku­ris bu­vo iš­ka­bin­tas ant Pa­luk­nio se­niū­ni­jos skel­bi­mų len­tos, pra­ėjo me­tai. Tuo­met vie­tos ben­druo­me­nė pa­si­prie­ši­no, ir UAB „Ga­vy­ba" mė­gi­ni­mas iš­si­nuo­mo­ti 145 ha pie­vų bu­vo su­stab­dy­tas. Gy­ven­to­jų ini­cia­ty­va ir tar­pi­nin­kau­jant Sei­mo Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­tui šį klau­si­mą blo­ka­vo Vil­niaus re­gio­no ap­lin­kos ap­sau­gos de­par­ta­men­tas ir nu­ro­dė bū­ti­ny­bę at­lik­ti po­vei­kio ap­lin­kai ver­ti­ni­mą. Per me­tus dur­py­nais su­si­do­mė­ju­si ben­dro­vė spė­jo ir pa­keis­ti pa­va­di­ni­mą, ir su­si­dve­jin­ti. Ta­čiau šiuo va­di­na­muo­ju vals­ty­bei nau­din­gu ver­slu be­si­do­min­čių­jų gru­pę su­da­ro tie pa­tys as­me­nys. O jų yra ne­daug. Kaip žmo­nės sa­ko - vos trys.

Mums ne­pa­vy­ko nu­sta­ty­ti, ar UAB „Fer­ta", ku­ri ke­ti­na eks­plo­a­tuo­ti 134 ha dur­py­ną, tu­ri pa­tir­ties ga­vy­bos sri­ty­je. Ta­čiau lei­di­mą veik­lai tre­jiems me­tams tik­rai tu­ri. Dar 30 ha že­mės Ma­džiū­nuo­se ir to­liau sie­kia UAB „Ga­vy­ba". Ka­dan­gi pa­si­kei­tė pla­nuo­ja­mų dur­pių ga­vy­bos plo­tai, pa­si­kei­tė ir de­par­ta­men­to po­žiū­ris. Po­vei­kio ap­lin­kai ver­ti­ni­mas jau ne­be­rei­ka­lin­gas...

Vil­niaus re­gio­no ap­lin­kos ap­sau­gos de­par­ta­men­to iš­va­da taip pat nu­sta­to pri­va­čios fir­mos veik­los są­ly­gas. Dur­pių ga­vė­jai tu­ri tei­sę vi­siš­kai nau­do­tis da­bar­ti­ne in­fra­struk­tū­ra, o na­tū­ra­lus sky­das, ku­ris sau­gos Ma­džiū­nų gy­ven­to­jus nuo ka­syk­lo­je ma­ši­nų ke­lia­mo triukš­mo ir dul­kių, bus... miš­kas. Iš­ga­vus vi­sas dur­pes, te­ri­to­ri­ją ga­li­ma bus re­kul­ti­vuo­ti, įren­giant jo­je van­dens tel­ki­nius, tin­ka­mus žu­vims au­gin­ti... Anot M. Go­lu­bov­skos ir V. Ju­sio­nio, šie tei­gi­niai prieš­ta­rau­ja svei­kam pro­tui.

Po­kal­by­je su „Vil­niaus kraš­to sa­vait­raš­čiu" Tra­kų ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Že­mės ūkio ad­mi­nist­ra­vi­mo sky­riaus ve­dė­jas Arū­nas Dzi­gas bu­vo da­ly­kiš­kas. „Mak­si­ma­lus dur­pių iš­tek­lių gy­lis Ma­džiū­nuo­se – 1,5 m. Vie­no met­ro gy­ly­je jau telk­šo grun­ti­niai van­de­nys. Šie dur­pių iš­tek­liai yra ne­per­spek­ty­vūs ir ne­tin­ka ku­ro bri­ke­tams ga­min­ti. Ku­rui tin­ka­mos dur­pės tu­ri bū­ti švie­siai ru­dos, sau­sos. O šios yra mi­ne­ra­li­zuo­tos, tam­sios, drėg­nos", – ver­ti­nas A. Dzi­gas.

Anot jo, Tra­kų ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė į pra­ėju­sio am­žiaus šeš­ta­me de­šimt­me­ty­je at­lik­tos mi­nė­tų plo­tų me­lio­ra­ci­jos re­konst­ruk­ci­ją 2006 m. in­ves­ta­vo 1 mln. 520 tūkst. li­tų. Sa­vi­val­dy­bės lė­šos su­da­rė 10 proc. pro­jek­to ver­tės, li­ku­sią da­lį pa­den­gė ES lė­šos.

„Ma­nau, kad šiuo at­ve­ju es­mė yra ne dur­pės. Tra­kų ra­jo­ne tu­ri­me ke­lis eks­plo­a­tuo­ja­mus dur­py­nus, ku­rie ne­ke­lia jo­kių pro­ble­mų. Ma­nęs ne­ste­bi­na, kad pri­va­čios ben­dro­vės taip el­gia­si, ta­čiau esu nu­ste­bin­tas, kad vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jos iš­duo­da lei­di­mą to­kiai veik­lai ir nie­ko ne­da­ro, kad už­kirs­tų jai ke­lią", - api­ben­dri­na pa­šne­ko­vas.

Dve­jo­pa po­zi­ci­ja

„Lie­tu­vos or­ni­to­lo­gų drau­gi­ja, ku­riai at­sto­vau­ju ir kur dir­bu, ka­te­go­riš­kai ne­pri­ta­ria dur­pių iš­ga­vi­mo pla­nams, nes Ma­džiū­nų pie­vo­se pe­ri re­tų rū­šių paukš­čiai, ku­rių Lie­tu­vo­je li­ko la­bai ma­žai. Tai – stul­giai, pa­pras­tie­ji gri­ciu­kai, rau­don­ko­jai tu­li­kai, pie­vi­nės lin­gės, put­pe­lės. Dau­ge­lio rū­šių ap­lin­ki­nių miš­kų paukš­čiams šios pie­vos yra mais­to ba­zė. Pa­vyz­džiui, ma­žie­siems ere­liams rėks­niams, jū­ri­niams ere­liams, juo­die­siems pes­liams. Be to, tai svar­bi ir te­ter­vi­nų tuok­tu­vie­tė.

Su V. Ju­sio­niu ben­dra­dar­biau­ja­me sklan­džiai. Ben­dro­vė iki lie­pos sau­go mū­sų paukš­čius, ne­šie­nau­ja ten, kur šie su­ka liz­dus. Sun­ku įsi­vaiz­duo­ti, kad Vil­niaus re­gio­no ap­lin­kos ap­sau­gos de­par­ta­men­tas ne­ma­to bū­ti­ny­bės at­lik­ti po­vei­kio ap­lin­kai ver­ti­ni­mą", - pa­si­pik­ti­nu­si sa­ko Lie­tu­vos or­ni­to­lo­gų drau­gi­jos ty­rė­ja Eg­lė Pa­kšty­tė.

Anot jos, ap­sau­go­ti šias te­ri­to­ri­jas nuo ver­sli­nin­kų už­ma­čių ga­lė­tų tik joms su­teik­tas sta­tu­sas „Na­tu­ra 2000". Ta­čiau, kaip pa­brė­žia or­ni­to­lo­gė, tai ne vie­nos die­nos dar­bas, jam rei­kia vi­sų že­mės sa­vi­nin­kų ir vie­tos ben­druo­me­nės pa­stan­gų.

Lie­tu­vos or­ni­to­lo­gų drau­gi­ja seks že­mės ūkio ben­dro­vės „Mer­kys" pa­vyz­džiu ir Vil­niaus re­gio­no ap­lin­kos ap­sau­gos de­par­ta­men­to iš­va­da skųs teis­mui.

„Ši že­mė - gar­dus kąs­ne­lis ne­to­li Vil­niaus. Šiuo me­tu vyks­ta že­mės su­pir­ki­mas ir kai kas ti­ki­si bran­giai par­duo­ti ją už­sie­nie­čiams. Juk že­mė šian­dien - tur­tas. Čia vie­nu mos­tu no­ri­ma vis­ką pa­da­ry­ti, kad kaž­kas su­si­dė­tų pi­ni­gus sau į ki­še­nę. Ne­ži­nau, kas sto­vi už šio „pro­jek­to", ta­čiau net Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jo­je kal­ba­ma, kad jis yra stum­te stu­mia­mas", – sa­ko E. Pa­kšty­tė.

Se­niū­ni­jos, ben­dro­vės, gy­ven­to­jų ben­druo­me­nės at­sto­vai, ieš­ko­da­mi sun­kaus klau­si­mo spren­di­mo, bel­džia­si į vi­sas du­ris pra­šy­da­mi ap­gin­ti nuo to ne­va vals­ty­bei nau­din­go in­te­re­so. Anot V. Ju­sio­nio, sa­vi­val­dy­bės val­di­nin­kai, Sei­mo Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­to na­riai su­pran­ta pro­ble­mą ir yra pa­si­ren­gę pa­dė­ti, ta­čiau re­a­liai kol kas ne­su­ge­ba pa­si­prie­šin­ti aiš­kiai gro­buo­niš­kiems, bet tik­rai nei vals­ty­bei, nei gy­ven­to­jams ne­nau­din­giems pla­nams.

Pra­ėju­sią sa­vai­tę pro­ble­mą iš­kė­lė Lie­tu­vos te­le­vi­zi­ja, bu­vo at­vy­kęs ap­lin­kos vi­ce­mi­nist­ras. Klau­si­mu pa­ga­liau su­si­do­mė­jo ap­lin­kos mi­nist­ras Va­len­ti­nas Ma­zu­ro­nis ir sa­kė, kad yra nu­ste­bin­tas dve­jo­pų jam pa­val­daus de­par­ta­men­to spren­di­mų.

Ire­na Mi­ku­le­vič