Pavojaus varpais skambina ir ornitologai - gamybinė durpynų eksploatacija padarys nepataisomą žalą gamtai - mat bus sunaikintos šiose teritorijose perinčių retų, į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų, paukščių rūšys.
Tai hipodromas, tai - durpių kasykla
Gegužės pabaigoje LR aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento išduota išvada, kuri faktiškai leidžia UAB „Ferta" išgauti kuro durpes be būtinybės atlikti poveikio aplinkai vertinimą gerokai nustebino ir Trakų rajono savivaldybės valdininkus. Mat paaiškėjo, kad nekantriai ir viltingai lauktos išvados turinys prieštarauja ne tik nuomonei, kurią šiai institucijai pateikė rajono savivaldybės specialistai, bet ir ankstesniems departamento ketinimams. Beveik prieš metus departamento valdininkai patys teigė, kad durpėms išgauti gausiai gyvenamoje vietovėje, unikaliame gamtos kampelyje, reikia poveikio aplinkai įvertinimo...
„Departamento pozicija stebina ir glumina. Kategoriškai pasisakome prieš tokius planus. Mūsų seniūnijoje jau turime įtikinamą tokios veiklos pavyzdį. Prieš kelerius metus Pakrempės kaime irgi buvo kasamos durpės. Matome, kas lieka po tokių darbų - niekam nereikalinga dykuma. Vandeniu užpiltos juodos gelmės, neįveikiami brūzgynai ir gyvačių lizdas", - įtikinamai kalba Paluknio seniūnijos seniūnė Marija Golubovska.
Į laisvos valstybinės žemės fondą įtrauktus didelius plotus Madžiūnuose jau seniai nusižiūrėjo įvairiausio plauko ir kalibro verslininkai. Prieš kurį laiką daugiau nei 400 ha plote čia turėjo atsirasti hipodromas. Vos vieni napoleoniški planai žlugo, kaipmat apsukrių kombinatorių galvose gimė naujos idėjos, kaip įdirbti valstybinę žemę...
„Kuro durpes gaminti planuojančios firmos savo veiklą motyvuoja tuo, kad ji bus naudinga Lietuvai. Deja, šiandien viskas liudija, kad nuo šios veiklos bus daugiau žalos nei naudos", - tikina M. Golubovska.
Žemės ūkio bendrovės „Merkys" vadovas Valerijanas Jusionis Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento išvadą jau netrukus skųs teismui. „Žemės ūkio bendrovė „Merkys" nuo 1992 m. ūkio reikmėms aplinkiniuose kaimuose nuomoja 540 ha valstybinės žemės. Kad galėtume nuomoti valstybinę žemę, turėjome atitikti daug griežtų reikalavimų ir jų be sąlygų laikomės. Žemės nuomos sutartis patvirtinta Valstybės registre ir yra pratęsta 25 metams. Atėmus iš mūsų 164 ha - trečdalį - mūsų naudojamos žemės būtų mums didžiulis nuostolis, jis privers mus riboti veiklą", - aiškina.
Jei verslininkų planai pavyktų, žemės ūkio bendrovės „Merkys" šeimininkas turės 30 proc. sumažinti galvijų skaičių, o tai reiškia, kad 30 proc. sumažės gyventojams parduodamo pieno ir mėsos. Beje, pernai primelžta 881 t , o parduota 783 t sveiko šviežio pieno ir 70 t gyvo svorio mėsos.
Deja, nepavyktų išvengti ir atleidimų iš darbo. Iš 28 dirbančiųjų bendrovėje, devynis reikės atleisti. Aplinkinių kaimų - Paluknio, Mamavio, Liepynų, Madžiūnų - gyventojai džiaugiasi dėl galimybės dirbti ir užsidirbti čia pat, vietoje. Ką jiems reikštų netekti pagrindinio pajamų šaltinio, galime tik spėlioti.
„Pernai į Lietuvos biudžetą sumokėjime 148 tūkst. litų mokesčių. Jau apskaičiavome, kad atleisdami devynis darbuotojus per metus nesumokėsime 45 tūkst. litų mokesčių. Mūsų atleisti darbuotojai papildys bedarbių gretas ir lauks socialinių išmokų. Jų šeimos neteks maitintojų", - vardija V. Jusionis.
Pastaraisiais metais vienintelė Trakų rajone žemės ūkio bendrovė pasinaudojo ES parama, gavo per 2,5 mln. Lt. Šie pinigai, be kita ko, buvo investuoti modernizuoti pastatus, įsigyti technikos ir, svarbiausia, gerinti ir atnaujinti nuomojamos žemės struktūrą. Nes, kaip teigia bendrovės vadovas, norint ką nors paimti iš žemės, reikia kai ką jai duoti mainais. Anot V. Jusionio, prisiimti įsipareigojimai įpareigoja per artimiausius penkerius metus nemažinti naudojamos žemės ploto ir žemės ūkio gamybos masto, nemažinti darbuotojų skaičiaus.
„Kaip galiu atitikti šiuos reikalavimus tokiomis sąlygomis? - retoriškai klausia ūkininkas. –Dar galėčiau suprasti, kad iš mūsų atimta žemė būtų skirta viešajam interesui. Valstybė neturtinga, tad ieško būdų užlopyti skylėtą biudžetą. O juk gauti pinigai išgavus durpes keliaus į kelių privačių asmenų kišenes! Ir kur čia nauda valstybei?" - kelia dar vieną retorinį klausimą mūsų pašnekovas.
Migla į akis
Įtarimus žmonėms kelia ir skuboti verslininkų veiksmai, o visų pirma - jų nesiskaitymas su vietos gyventojų nuomone. Niekas jų nepaklausė, ar jie iš tikrųjų nori turėti pašonėje tokį pelningą verslą, o gal net darbo vietas? „Gaila benzino", - atsakydavo verslininkai, seniūnijos darbuotojų paraginti atvykti susitikti su gyventojais ir paaiškinti, kas ir kaip.
Nuo pirmo pranešimo apie bendrovės ketinimus, kuris buvo iškabintas ant Paluknio seniūnijos skelbimų lentos, praėjo metai. Tuomet vietos bendruomenė pasipriešino, ir UAB „Gavyba" mėginimas išsinuomoti 145 ha pievų buvo sustabdytas. Gyventojų iniciatyva ir tarpininkaujant Seimo Kaimo reikalų komitetui šį klausimą blokavo Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas ir nurodė būtinybę atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Per metus durpynais susidomėjusi bendrovė spėjo ir pakeisti pavadinimą, ir susidvejinti. Tačiau šiuo vadinamuoju valstybei naudingu verslu besidominčiųjų grupę sudaro tie patys asmenys. O jų yra nedaug. Kaip žmonės sako - vos trys.
Mums nepavyko nustatyti, ar UAB „Ferta", kuri ketina eksploatuoti 134 ha durpyną, turi patirties gavybos srityje. Tačiau leidimą veiklai trejiems metams tikrai turi. Dar 30 ha žemės Madžiūnuose ir toliau siekia UAB „Gavyba". Kadangi pasikeitė planuojamų durpių gavybos plotai, pasikeitė ir departamento požiūris. Poveikio aplinkai vertinimas jau nebereikalingas...
Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento išvada taip pat nustato privačios firmos veiklos sąlygas. Durpių gavėjai turi teisę visiškai naudotis dabartine infrastruktūra, o natūralus skydas, kuris saugos Madžiūnų gyventojus nuo kasykloje mašinų keliamo triukšmo ir dulkių, bus... miškas. Išgavus visas durpes, teritoriją galima bus rekultivuoti, įrengiant joje vandens telkinius, tinkamus žuvims auginti... Anot M. Golubovskos ir V. Jusionio, šie teiginiai prieštarauja sveikam protui.
Pokalbyje su „Vilniaus krašto savaitraščiu" Trakų rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio administravimo skyriaus vedėjas Arūnas Dzigas buvo dalykiškas. „Maksimalus durpių išteklių gylis Madžiūnuose – 1,5 m. Vieno metro gylyje jau telkšo gruntiniai vandenys. Šie durpių ištekliai yra neperspektyvūs ir netinka kuro briketams gaminti. Kurui tinkamos durpės turi būti šviesiai rudos, sausos. O šios yra mineralizuotos, tamsios, drėgnos", – vertinas A. Dzigas.
Anot jo, Trakų rajono savivaldybė į praėjusio amžiaus šeštame dešimtmetyje atliktos minėtų plotų melioracijos rekonstrukciją 2006 m. investavo 1 mln. 520 tūkst. litų. Savivaldybės lėšos sudarė 10 proc. projekto vertės, likusią dalį padengė ES lėšos.
„Manau, kad šiuo atveju esmė yra ne durpės. Trakų rajone turime kelis eksploatuojamus durpynus, kurie nekelia jokių problemų. Manęs nestebina, kad privačios bendrovės taip elgiasi, tačiau esu nustebintas, kad valstybės institucijos išduoda leidimą tokiai veiklai ir nieko nedaro, kad užkirstų jai kelią", - apibendrina pašnekovas.
Dvejopa pozicija
„Lietuvos ornitologų draugija, kuriai atstovauju ir kur dirbu, kategoriškai nepritaria durpių išgavimo planams, nes Madžiūnų pievose peri retų rūšių paukščiai, kurių Lietuvoje liko labai mažai. Tai – stulgiai, paprastieji griciukai, raudonkojai tulikai, pievinės lingės, putpelės. Daugelio rūšių aplinkinių miškų paukščiams šios pievos yra maisto bazė. Pavyzdžiui, mažiesiems ereliams rėksniams, jūriniams ereliams, juodiesiems pesliams. Be to, tai svarbi ir tetervinų tuoktuvietė.
Su V. Jusioniu bendradarbiaujame sklandžiai. Bendrovė iki liepos saugo mūsų paukščius, nešienauja ten, kur šie suka lizdus. Sunku įsivaizduoti, kad Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas nemato būtinybės atlikti poveikio aplinkai vertinimą", - pasipiktinusi sako Lietuvos ornitologų draugijos tyrėja Eglė Pakštytė.
Anot jos, apsaugoti šias teritorijas nuo verslininkų užmačių galėtų tik joms suteiktas statusas „Natura 2000". Tačiau, kaip pabrėžia ornitologė, tai ne vienos dienos darbas, jam reikia visų žemės savininkų ir vietos bendruomenės pastangų.
Lietuvos ornitologų draugija seks žemės ūkio bendrovės „Merkys" pavyzdžiu ir Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento išvada skųs teismui.
„Ši žemė - gardus kąsnelis netoli Vilniaus. Šiuo metu vyksta žemės supirkimas ir kai kas tikisi brangiai parduoti ją užsieniečiams. Juk žemė šiandien - turtas. Čia vienu mostu norima viską padaryti, kad kažkas susidėtų pinigus sau į kišenę. Nežinau, kas stovi už šio „projekto", tačiau net Aplinkos ministerijoje kalbama, kad jis yra stumte stumiamas", – sako E. Pakštytė.
Seniūnijos, bendrovės, gyventojų bendruomenės atstovai, ieškodami sunkaus klausimo sprendimo, beldžiasi į visas duris prašydami apginti nuo to neva valstybei naudingo intereso. Anot V. Jusionio, savivaldybės valdininkai, Seimo Kaimo reikalų komiteto nariai supranta problemą ir yra pasirengę padėti, tačiau realiai kol kas nesugeba pasipriešinti aiškiai grobuoniškiems, bet tikrai nei valstybei, nei gyventojams nenaudingiems planams.
Praėjusią savaitę problemą iškėlė Lietuvos televizija, buvo atvykęs aplinkos viceministras. Klausimu pagaliau susidomėjo aplinkos ministras Valentinas Mazuronis ir sakė, kad yra nustebintas dvejopų jam pavaldaus departamento sprendimų.
Irena Mikulevič