„Gegužės 17 dieną Vilniaus miesto apylinkės teismas patenkino generalinės prokuratūros prašymus pripažinti įtariamaisiais užsienio valstybės piliečius. Buvo gauta 20 prašymų. Teismas konstatavo, kad šioje byloje yra Baudžiamojo proceso kodekso 187 str. numatyti pagrindai, kuriems esant asmenys pripažįstami įtariamaisiais ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi", - Lietuvos radijui sakė Vilniaus miesto apylinkės teismo atstovė Airinė Šerelytė.
Artimiausiu metu Generalinė prokuratūra spręs klausimą dėl kreipimosi į teismą pripažinti įtariamaisiais šioje byloje dar 61 asmenį, primena ELTA.
Įtariamieji yra Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečiai.
Ikiteisminio tyrimo grupės surinkti duomenys leido pradėti ir tęsti šį ikiteisminį tyrimą ne tik dėl Baudžiamajame kodekse numatytų nusikaltimų žmoniškumui - tarptautinės teisės draudžiamo elgesio su žmonėmis - bet ir dėl karo nusikaltimų - tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žudymo, žalojimo, draudžiamos karo atakos prieš civilius, uždraustų karo priemonių naudojimo.
Baudžiamojon atsakomybėn siekiama patraukti asmenis, kurie 1991 m. buvo Tarybų Sąjungos komunistų partijos LKP/TSKP CK vadovai (išskyrus 1999-08-23 nuosprendžiu nuteistus asmenis), TSRS Gynybos ministerijos, TSRS Vidaus reikalų ministerijos, TSRS Valstybės saugumo komiteto pareigūnai, taip pat karininkus, vadovavusius ir dalyvavusius 1991 m. sausio mėnesio įvykiuose užgrobiant Spaudos rūmus, Televizijos bokštą, Lietuvos radiją ir televiziją bei vykdžiusius nurodymus per komendanto valandą.
Prokurorai teigia, kad esminį postūmį šios bylos tyrimui suteikė Baudžiamojo proceso kodekso ir Baudžiamojo kodekso pataisos, palengvinusios baudžiamosios atsakomybės taikymą už nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus. Šios pataisos numato galimybę užbaigti ikiteisminį tyrimą įtariamajam nedalyvaujant procese.
Sausio 13-osios bylą iki šiol sudaro daugiau nei 650 tomų medžiagos. Joje figūravo ne tik 23 įtariamieji, bet ir dar 58 asmenys, kurie 1990-1991 metais tarnavo TSRS Gynybos ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės saugumo komiteto (KGB) padaliniuose ir dalyvavo TSRS kariškiams jėga užgrobiant Spaudos rūmus, Televizijos bokštą, Lietuvos radijo ir televizijos komitetą bei kitus pastatus, o šių veiksmų metu buvo nužudyti ir sužaloti Lietuvos laisvės gynėjai.
