Dr. Viktorija Tauraitė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ekonomikos ir vadybos fakulteto (EVF) partnerystės docentė

Lapkričio mėnesiui besiritant į antrąją pusę, vis dažniau pagalvojame apie šv. Kalėdas ir Naujuosius metus. Taigi suvokiame, kad neišvengiamai netrukus žengsime į 2025 metus. O kas gi mūsų laukia kitais metais ekonomine prasme? Pažvelkime į tris pagrindinius ekonominius rodiklius (bendrąjį vidaus produktą, infliaciją ir nedarbo lygį) ir nuspręskime, ar 2025 m. bus geresni už besibaigiančius 2024-uosius.

Vaidas Žagūnis, „Citadele“ banko valdybos narys ir Verslo bankininkystės tarnybos vadovas Baltijos šalims

Vis daugiau išankstinių indikatorių prognozuoja, kad Europos Sąjungos ekonomikos stagnaciją netrukus pakeis atsigavimas. Vis dėlto, situacija skirtinguose sektoriuose smarkiai skiriasi, o pramonės sektorius ir toliau sunkiai laikosi, nepaisant gerėjančios ekonominės aplinkos. Panašu, kad šį kartą euro zonos ekonomikos atsigavimas bus netipinis, kai lyderystę vietoje pramonės perims vidaus vartojimas. Ką tai reiškia Lietuvai?

Simona Striževska, „Citadele“ grupės įmonės „CBL Asset Management“ ekonomistė

Neskausmingas JAV darbo rinkos atšalimas, sėkmė kovojant su infliacija ir lūkesčiai dėl kitų centrinio banko bazinių palūkanų normų sprendimų buvo pagrindiniai motyvai, užbaigę praėjusius metus pasaulio ekonomikoje. Tad kokio palūkanų normų sumažėjimo galime tikėtis šiemet ir ką rodo infliacijos prognozės?

Dr. Viktorija Tauraitė, ekonomikos mokslų daktarė, Vytauto Didžiojo universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto Ekonomikos katedros mokslo darbuotoja

Karas Ukrainoje, energetikos kainų nestabilumas, maisto produktų kainų pokyčiai, žemdirbių streikai – tai tik nedidelė dalis šiandieninėje visuomenėje vykstančių įvykių, kurie neabejotinai prisideda prie verslininkų, investuotojų, vartotojų ir galiausiai kiekvieno iš mūsų dabarties vertinimo ir ateities lūkesčių. Nors kiekvieno iš mūsų vertinimas gali būti subjektyvus, tačiau tikslinga apžvelgti Valstybės duomenų agentūros duomenis, kurie padės objektyviau įvertinti šiandieninio pasaulio vaizdą.

Komentaro autorius Tadas Povilauskas, SEB banko ekonomistas
Ir trečią ketvirtį stebino Lietuvos ekonomikos atsparumas išorės trikdžiams. Tačiau ir toliau laikomės prielaidos, kad kitąmet dėl kuklesnės pagrindinių eksporto rinkų paklausos Lietuvos ekonomika augs minimaliai. Euro zonos 2023 metų BVP pokyčio prognozę pabloginome nuo 0,3 proc. iki -0,4 procento, o Lietuvos – nuo 0,5 iki 0,1 procento. Nors infliacija jau pasiekė piką, tačiau ji mažės lėčiau, negu manėme anksčiau, todėl vidutinės metinės infliacijos prognozė 2023 metais padidinta nuo 6,2 iki 9 procentų. Europos Centrinis Bankas bazinę palūkanų normą didins dar du kartus nuo dabartinio 1,75 iki 2,75 procento. Šias ir kitas SEB grupės ekonomistų išsamias įžvalgas galite rasti antradienį paskelbtuose leidiniuose „Nordic Outlook“ ir „Lietuvos ekonomikos apžvalga“.

Pasaulio ir Lietuvos ekonomika toliau augs, tačiau lėčiau, nei prognozuota iki Rusijos invazijos į Ukrainą, infliacija šiemet išliks padidėjusi, bet reikšmingai sumažės kitąmet, numatoma naujausiose Tarptautinio valiutos fondo (TVF) prognozėse. Karo pasekmes pasaulio ekonomikai ir priemones joms suvaldyti šią savaitę Vašingtone vykstančiuose TVF pavasario susitikimuose aptars Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus ir kitų šalių centrinių bankų vadovai, finansų ministrai.

Naujausi BVP duomenys maloniai nustebino. Jie rodo, kad šalies ekonomika šiemet pirmąjį ketvirtį augo tiek palyginus su ankstesniu ketvirčiu, tiek su atitinkamu laikotarpiu pernai. Prie tokios ekonomikos raidos labiausiai prisidėjo eksportuojantysis sektorius bei santykinai nedaug apsukas sumažinęs labiau į vidaus rinką orientuotas paslaugų sektorius. To pakako labiausiai apribotų veiklų patirtiems nuostoliams nusverti. Palanki šių metu pradžia leidžia tikėtis pozytivesnės, nei anksčiau laukta, šių metų Lietuvos ekonomikos raidos, tačiau su ja susijęs neapibrėžtumas vis dar itin didelis.

Pastarosiomis savaitėmis pradėjus itin sparčiai augti Covid-19 užsikrėtusiųjų skaičiui šalyje, gyventojų išlaidų įpročiai kol kas keičiasi minimaliai. Remiantis „Swedbank“ duomenimis, nuo rudens pradžios mokėjimų kortelėmis apimtys krito tik su turizmu susijusiuose sektoriuose. Kituose sektoriuose nerimo ženklų šiuo metu mažai – juose mokėjimų apyvartos gerokai lenkia praėjusių metų apimtis.

Prasidėjus COVID-19 pandemijai, daugelis ekonomistų prognozavo, kad pasaulio ekonomika panirs į Didžiosios Depresijos laikus primenančią krizę. Tačiau naujausi duomenys rodo, kad pasaulio ekonomikos nuosmukis bus mažesnis bei trumpesnis nei baimintasi. Naujausioje „Luminor“ analitikų parengtoje ekonomikos apžvalgoje konstatuojama, kad pasaulio ekonomika iš krizės kapstysis skirtingomis trajektorijomis, todėl, taikant populiarų palyginimą, atsigavimas labiau primins raidę „K“ – kai kurie regionai judės žemyn, kai kurie – aukštyn. Europoje atsigavimas taip pat bus skirtingų greičių: Skandinavijos ir Baltijos šalims prognozuojamas itin spartus „V“ formos atsigavimas, Vakarų ir Centrinei Europai – kiek lėtesnis „U“ formos atsigavimas, Pietų Europos šalims – ilgas ir lėtas „L“ formos atsigavimas, o Rusijai – pasvirojo kairiojo brūkšnio „\“ formos „atsigavimas“.

Seimui antradienį galutinai pritarus prezidento Gitano Nausėdos siūlymams dėl vienkartinės išmokos vaikams skyrimo, šalies vadovo vyriausias patarėjas Simonas Krėpšta vardina priežastis, kodėl parlamentas galėtų pritarti ir kitiems Prezidentūros siūlymams. Pasak jo, kone identišką ekonomikos skatinimo paketą paskelbė ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel.