Kūčių vakaras – bene seniausia išlikusi ir per šimtmečius nepakitusi lietuvių šventė, kai už stalo tvyro jauki šeimyniška šiluma, tradiciškai ragaujama visų 12 patiekalų, o vėliau spėliojama, kokie bus ateinantys metai. Etnologė Gražina Kadžytė pranešime spaudai pabrėžia, kad visų svarbiausia prie Kūčių stalo tiek seniausiais laikais, tiek dabar – padėkoti savo artimiausiems žmonėms ir palinkėti to, ko jie labiausiai trokšta. 

Jeigu Kūčių stalo patiekalai – pagarba tradicijoms, tai Kalėdų valgiai – noras nustebinti, pradžiuginti, dalintis gėrybėmis. Lietuviškos kulinarijos tyrinėtoja Jolita Bernotienė sako, kad dalis Kūčių patiekalų nesikeitė dešimtmečiais ir išliko kone tokie patys, užtat noras per Kalėdas ragauti vis kitokių gėrybių į lietuvišką virtuvę atnešė daug naujovių.

Dėmesys šeimai, etnografiniai papročiai ir senolių tradicijos. Kalbėdamas apie tokias šv. Kūčias, lietuvių fizikas, gamtos mokslų daktaras, etnologas Libertas Klimka per artėjančias šventes ragina grįžti prie praeities, santūrumo ir šiltesnio šeimos bendravimo. Jo teigimu, ši šventoji vakarienė yra ypatinga, Lietuvoje nuo seno turėjusi išskirtinę simboliką, o šiemet dėl išskirtinio planetų išsidėstymo bus pirma tokia po 800 metų pertraukos.

Nors sakoma, kad šv. Kalėdos – šeimos šventė, specialistai ragina šiemet su artimaisiais šilčiausiais linkėjimais pasidalinti virtualiai. Šia proga lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ atstovai dalijasi patarimais, ką daryti, jei šventinį stalą šiais metais pirmą kartą teks dengti savarankiškai.

Nurimus darbų ir rūpesčių maratonui, pagaliau galime stabtelėti, atsigręžti atgal, įvertinti tai, ką nuveikėme, ir ramiai pamąstyti apie ateities planus, sakoma ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio sveikinime Lietuvos žmonėms.

„Senovėje žmonės gyveno pagal gamtos ciklą, t. y. vasarą įtemptai dirbdavo, o žiemą, kai miegodavo gamta, daugiau ilsėdavosi ir švęsdavo. Šiais laikais neturime ramybės, vis lekiame, nes nesame taip priklausomi nuo gamtos, nebesilaikome advento, per darbus nespėjame ramiai pasiruošti šventėms, todėl jos ir atskuba netikėtai“, – pasakoja Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Kultūrų studijų katedros vedėja doc. dr. L. Anglickienė. Etnologės teigimu, gražiausias metų šventes – Kūčias ir Kalėdas – lydi nuo seno gyvuojančios tradicijos, kuriose persipina ikikrikščioniški ir krikščioniški papročiai. „Kūčios – išskirtinė šventė, kurią švenčia nedaug tautų, tačiau lietuviams ji tampa vis labiau komercinė ar varginanti, nes nuo gruodžio pradžios ne tik persisotinama valgiais, kalėdiniais papuošimais, bet trūksta ir vidinio susikaupimo“, – konstatuoja docentė.

Kūčių stalas – galvosūkis jį ruošiantiems ir svečių laukiantiems šeimininkams. Mat laikantis tradicijų ant stalo šv. Kalėdų išvakarėse neturėtų būti ne tik mėsos, bet ir pieno produktų, kiaušinių, gyvulinių riebalų, kai kuriuose šaltiniuose rekomenduojama vengti ir baltų miltų. Tad, kaip paruošti skanią Kūčių vakarienę ir neišleisti daug? Savo idėjomis dalinasi žinomos maisto tinklaraštininkės. Jų sukurti patiekalai nustebins kūrybiškumu, juos paruošite paprastai ir greitai, o patiekalų kainos – maloniai nustebins.

Tik pa­gal­vok, ar ne keis­ta,
kad Die­vas tu­rė­jo vai­kys­tę,
Mo­ti­ną, asi­lė­lį, Bet­lie­jų.
[kun. Jan Twar­dow­ski]

Vilniaus arkivyskupija paskelbė 2017 m. šv. Kalėdų ir Naujųjų metų šv. Mišių tvarkaraštį Vilniaus arkivyskupijos bažnyčiose.

Šiais metais didžiausio lietuviško prekybos tinklo darbuotojai per didžiąsias metų šventes galės dar daugiau laiko praleisti su artimaisiais – visos „Maximos“ parduotuvės šventinėmis dienomis pirkėjus aptarnaus trumpiau nei praėjusiais metais, dalis parduotuvių šventinėmis valstybinėmis dienomis nedirbs visai. Svarbiausias šių metų lietuviško prekybos tinklo pokytis – net dviem valandomis trumpesnis parduotuvių darbo laikas nei ankstesniais metais Kūčių dieną. Šiais metais gruodžio 24 d. visos „Maximos“ parduotuvės dirbs tik iki 17 val.