1984–2003 m. gimę vaikai yra laikomi Y karta. Jų požiūriui ir įsitikinimams daugiausia įtakos turėjo išpopuliarėjusios naujosios technologijos, internetas, socialiniai tinklai. Y kartos vaikai nori tobulėti, siekti įvairių gebėjimų ir įgūdžių, turi didelių ambicijų. Jie moka ir nori dirbti komandoje, mielai dalinasi savo idėjomis ir yra atviri naujovėms. Vėlesnės Z kartos (prasidėjusi 2003 m. ir truksianti iki 2023 m.) vaikai yra pasirengę užkariauti pasaulį, trokšta būti išskirtiniais ir yra labiau individualistai.

Kaip sudominti vaikus ir juos išmokyti?
Edukologų teigimu, Y kartos mokinių lavinimo klausimus kas, kur ir kada keičia Z kartos klausimai kaip, kuo skiriasi ir kuo panašūs vieni ar kiti dalykai.

„Z kartos vaikai nemėgsta apribojimų ir griežtų rėmų – jie siekia turėti galimybę rinktis, mėgsta liberalesnius mokytojus. Ši karta, pasitelkdama internetinį ryšį, ypač mūsų šalyje, kur šis ryšys yra vienas iš geriausių pasaulyje, gali labai greitai gauti atsakymus į jai rūpimus klausimus. Tad šie vaikai itin nemėgsta laukti – jiems reikia „dabar“ ir „greitai“. Juos būtina mokyti, kad ne viskas būna greitai pasiekiama, kad kartais atsakymo ar trokštamo rezultato reikia ir palaukti“, – patirtimi dalijasi Kauno Algio Žikevičiaus saugaus vaiko mokyklos direktorė Rasa Šerpytienė.

30 metų vaikų švietimo srityje dirbanti R. Šerpytienė pabrėžia, jog dabartinės Z kartos vaikų ugdymui turi būti pasitelkiami kiti principai ir metodai negu Y kartos vaikams. Z karta kompiuterį, išmaniuosius telefonus ir internetą nori naudoti ne tik laisvalaikiu, bet ir pamokose, todėl mokymo procesuose ir toliau atsiras vis daugiau el. knygų, virtualių pažintinių žaidimų, interaktyvumu grįstų naujausių ugdymo metodikų. Taip pat itin svarbus ne tik mokytojų, bet ir tėvų, senelių požiūrio į vaiko asmenybę, jo poreikius pokytis.

Kokį laisvalaikį šiandien mieliau renkasi vaikai?
Vaiko laisvalaikio pasirinkimas priklauso ne tik nuo aplinkos, kurioje jis auga ir bręsta, bet ir nuo individualių charakterio savybių, temperamento. Papildoma veikla turi būti įdomi, leisti vaikui jaustis savimi, praplėsti jo pažinimo, socialinių ir komunikavimo, asmeninių įgūdžių ribas. Specialistai pastebi, jog šiandien vaikams svarbu, jog tėvai domėtųsi jų veikla ir pasiekimais.

Didžiausiame šalies žirgyne „Lietuvos žirgynas“ jojimo treneriu dirbančio Vytauto Paznanskio teigimu, viena dažniausių priežasčių, kodėl vaikai pasirenka lankyti jojimo pamokas yra tėvų ir artimųjų, kurie anksčiau patys buvo susidūrę su žirgais ir jodinėjimu, paskatinimas. „Neretai ir vaikai, ir tėvai kartu lanko jojimo užsiėmimus ar dalyvauja varžybose, siekia aukštų rezultatų žirginiame sporte. Bendra veikla padeda geriau pažinti vieniems kitus ir sustiprinti tarpusavio ryšį, kartu patirti gerų emocijų ir įspūdžių, pasidalyti pasiektais rezultatais ar patarimais“, – pasakoja V. Paznanskis, baigęs sportininko karjerą ir kitus jojimo paslapčių mokantis jau 28 metus.

Kai kurie vaikai į žirgyną ateina ir svajodami pasiekti aukštų rezultatų žirginiame sporte, norėdami tapti tokiais, kaip varžybose ar per televizorių matyti sportininkai. Pradėti jodinėti, be jokios abejonės, skatina ir šio užsiėmimo populiarumas Vakaruose, jojimo meno kultas klasikiniuose literatūros kūriniuose ir kino juostose, garsių ir įžymių žmonių, tarp jų ir monarchų, aistra šiam užsiėmimui. Jojimas taip pat suteikia unikalią galimybę pabendrauti su gyvąja gamta, su vienu gražiausiu ir grakščiausiu žmogaus prisijaukintu gyvūnu. Jojimas ypatingai įtraukia vaikus tuomet, kai jiems pavyksta savarankiškai išsilaikyti balne ir valdyti žirgą.

V. Paznanskis pastebi, jog pastaraisiais metais daugėja vaikų, kurie pramokę joti nori įsigyti nuosavą žirgą ir toliau tobulinti turimus jojimo įgūdžius. „Žirgas reikalauja daug atsakomybės ir laiko – su juo būtina kasdien bendrauti, rūpintis jo priežiūra, lankyti treniruotes. Tokiu būdu kasdienis vaiko grafikas pasidaro labai įtemptas, neretai dėl žirgo gerovės ir draugystės su juo tenka atsisakyti kitų pramogų. Galima sakyti, jog žirgas padeda išmokti būti atsakingu ir rūpestingu, priimti spendimus savarankiškai“, – atkreipia dėmesį „Lietuvos žirgyno“ treneris.

Šiandien vaikai yra apskritai linkę nedaug laiko praleisti gryname ore ir judrumo, sveikos gyvensenos klausimais yra gana pasyvūs. „Z kartos vaikai trokšta greitų rezultatų, todėl labai svarbu rasti alternatyvų ir būdų, kaip sudominti vaiką kuo daugiau laiko praleisti gamtoje, pažinti jos reiškinius, išmokti bendrauti su gyvūnais ir trumpam pamiršti naujausias technologijas, krūvį, suaugusiųjų reikalavimus. Tai padaryti padeda jodinėjimas, ekologų, gyvūnų globos veiklos ir kiti susiję užsiėmimai, praplečiantys ne tik pažintines vaikų galimybes, bet ir emociškai stiprinantys, praturtinantys juos“, – pabrėžia R. Šerpytienė, Kauno Algio Žikevičiaus saugaus vaiko mokyklos direktorė.

Kiekvienam vaikui organizuota ir kryptinga veikla, užimtumas yra naudinga. Neformalusis vaikų švietimas papildo formalųjį švietimą. Vaikai yra mokomi kritinio ir laisvo mąstymo, atsakomybės, priimti sprendimus savarankiškai. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2014 m. populiariausi buvo muzikos (33 proc.), sporto (31 proc.) ir dailės (12 proc.) užsiėmimai. Kiek mažiau vaikų rinkosi choreografijos (7,3 proc.), turizmo (1,7 proc.), gamtos ir ekologijos (1,5 proc.), teatro (1,5 proc.), techninės kūrybos (1,1 proc.), saugaus eismo (0,9 proc.), informacinių technologijų (0,4 proc.) ir kitus būrelius.