„Kol kas mes nesame iš labai arti susidūrę su šiomis šalimis, jų darbuotojai turi privalumų, bet turi ir trūkumų. Privalumas yra tai, kad šių šalių gyventojai kalba rusiškai, bet esama tam tikrų mąstymo ir kultūrinių skirtumų, kurie ryškėja žvalgantis į Rytus", - portalui lrytas.lt teigė L.Kliukas.
Kalbėdamas apie sunkumus, kurie kyla įmonėms, panorusioms įdarbinti užsienietį, jis tvirtino, kad Darbo birža siūlo netinkamus kandidatus tikėdamasi, kad įmonė investuos ir jį apmokys, bet tokie darbuotojai vis tiek ilgai neišdirba:„Viskas galiausiai atsisuka prie valstybę: įmonė nemoka mokesčių, kuriuos mokėtų pasamdžiusi gerą darbuotoją, į biudžetą nesurenkami pinigai , o Darbo birža dar turi mokėti bedarbio išmokas."
Dideliu konkurentu darbo jėgos importo srityje pašnekovas įvardijo kaimyninę Lenkiją, kuri sėkmingai liberalizavo savo migracijos procedūras ir darbo rinką reglamentuojančius įstatymus. „Būna atvejų, kai pradedamas užsieniečio, pavyzdžiui, Ukrainos piliečio, įdarbinimo procesas. Kol mes įpusėjame visų formalumų tvarkymą, paaiškėja, kad tas ukrainietis jau sėkmingai dirba Lenkijoje ir dar už geresnį atlyginimą", - sakė L.Kliukas.
Lietuvoje užsieniečiai sudaro tik 3 proc. dirbančiųjų. Ukrainiečiai, baltarusiai, moldavai,rusai ir kinai dažniausiai į mūsų šalį atvyksta dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojais, suvirintojais, metalinių laivų korpusų surinkėjais, restoranų virėjais.
BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS" sutikimo draudžiama
