Žalų ekspertai prognozuoja, kad pavojingi meteorologiniai reiškiniai bus sukėlę ne mažiau kaip 200 įvykių „Lietuvos draudimo" klientams, o žaloms atlyginti rezervavo 270 tūkstančių eurų, mat registruota ir keletas itin didelių žalų.
„Vakar audra labiausiai nuskriaudė centrinės Lietuvos gyventojus (Kaišiadorių, Kazlų Rūdos, Prienų rajonai), o liepos 6 dieną siautusio škvalo metu daugiausiai pranešimų sulaukta iš šiaurės rytų ir rytų regiono: Ignalinos, Švenčionių, Zarasų, Utenos ir Vilniaus. Vidutinis nuostolis, neskaičiuojant kelių itin stipriai nukentėjusių mūsų klientų, siekia 700 eurų. Daugiausia žalų registruojama dėl audros sugadintų pastatų stogų dangų, vėjų nuplėštų apdailos ir stogo detalių, nugriuvusių medžių pažeistų konstrukcijų, namų turtui daugiausiai nuostolių padarė elektros įtampos svyravimai perkūnijų metu, dėl kurių sugadinta buities elektronika", – sakė „Lietuvos draudimo" Žalų departamento direktorius Artūras Juodeikis.
Didžiausia registruota žala, kurios nuostolis gali siekti 150 tūkstančių eurų – nuplėštas stogas ir smarkiai pažeistos ūkinio pastato konstrukcijos.
Didžiausia ne gyvybės draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas" perspėja gyventojus prieš škvalą pasirūpinti savo turto saugumu. Audros dažniausiai apgadina stogo dangą ar konstrukcijas, apgriauna kaminus, nuplėšia apdailos ar stogų detales. Anot A. Juodeikio, žaibai ir elektros įtampų svyravimai bei viršįtampiai dažniausiai sugadina gyventojų elektroninę techniką: perdega kompiuteriai, televizoriai, sugenda šaldytuvai, skalbimo mašinos, viryklės ir orkaitės, perdega automatinių vartų sistemos, garažų automatika. Pasitaiko atvejų, kai nukenčia ir šildymo katilai, vandens valymo įranga, sugenda apsaugos signalizacija ir panašiai.
Prasidėjus perkūnijai ekspertai pataria gyventojams atjungti elektros prietaisus, ne tik juos išjungiant, bet ir ištraukiant jų kištukus iš elektros lizdų. „Be abejo, reikėtų uždaryti langus, netgi dūmtraukio sklendę, jeigu ji yra", – sako A. Juodeikis.
