„Atkreipiame dėmesį į tai, kad šių klubų ir būrelių nariams, kuriais gali būti tiek Lietuvos Respublikos, tiek užsienio valstybių piliečiai, karo atveju kiltų įpareigojimas ginti Lietuvos valstybę. Abejojame, ar minėtas įpareigojimas užsienio valstybių piliečiams yra suderinamas su Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintomis valstybės gynimui taikomomis nuostatomis, pagal kurias pareiga ginti Lietuvos valstybę numatyta tik Lietuvos Respublikos piliečiams", - sakoma Europos teisės departamento išvadoje.
Be to, pasak teisininkų, svarstytina, ar visi medžiotojų klubų ir būrelių nariai, atsižvelgiant į jų amžių ir sveikatos būklę, galėtų ginti valstybę karo atveju.
Pernai gruodį keletas Seimo narių įregistravo įstatymo projektą, kuris numato, kad, įvedus karo padėtį Lietuvoje, registruoti medžiotojų klubai ir būreliai galėtų būti priskiriami ginkluotosioms pajėgoms, primena ELTA.
Jo iniciatorius Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Paulius Saudargas teigia, kad, į krašto apsaugos sistemą integravus medžiotojų klubus ir būrelius, Lietuvos gynybiniai pajėgumai būtų sustiprinti šiems klubams ir būreliams priklausančiais žmonėmis, kurie turi gerus orientavimosi miškingose vietovėse ir naudojimosi ginklais įgūdžius bei patys turi įsigiję modernius ginklus ir kitą medžioklei reikalingą įrangą, kuri iš dalies galėtų būti panaudota karo atveju.
Projektuose taip pat numatomas krašto apsaugos sistemos bendradarbiavimas su medžiotojų klubais ir būreliais, rengiant juos veikti ginkluotųjų pajėgų sudėtyje kartu su Lietuvos kariuomene.
Siūloma keisti su tuo susijusius įstatymus: Karo padėties, Ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai, Nacionalinio saugumo pagrindų, Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos bei Seimo nutarimą „Dėl Krašto apsaugos sistemos plėtros programos patvirtinimo".
