• Tvarto musės. Jos gyvena ir veisiasi gyvulių bei paukščių mėšle, žmonių išmatose, virtuvės atliekose, pūvančiuose augaluose, ežerų pakrantėse. Šių musių įkandimas labai skausmingas, todėl guvuliai ypač erzinami. Norint juos apsaugoti, svarbu naikinti ne tik pačias muses, bet ir lervas. Vietas, kur veisiasi musių lervos ir kur dažniausiai tupia musės rekomenduojama išpurkšti insekticidais. Tinka preparatai, kurių veikliosios medžiagos permetrinas, peritroidas ir kt. Apsaugai nuo vabzdžių taip pat rekomenduojama naudoti tinklelius, lipnias juostas-gaudykles, įvairius elektrinius prietaisus, insekticidines lempas. Be to, būtina laikytis bendrųjų higienos reikalavimų: atliekas laikyti sandariai, plauti atliekų surinkimo indus, valyti santechnikos įrenginius, dažniau vėdinti patalpas ir t.t.
• Uodai, upiniai mašalai ir kiti kraujasiurbiai. Vieni įkyriausių kraujasiurbių yra upiniai mašalai – maži, į museles panašūs vabzdžiai, kurių įkandimai pavojingi dėl jų seilėse esančių medžiagų. Mašalų sukandžiotam gyvuliui gali pasireikšti simuliotoksikozė, nuo kurios galvijas gali nugaišti vos per 15 min. Be to, upiniai mašalai ir kiti kraujasiurbiai platina įvairias ligas: Šmalenbergo viruso, Mėlynojo liežuvio ligos, Rifto slėnio karštinės ir kt. Gyvulį sugeltą uodų vargina niežėjimas, patinimas. Kraujasiurbiai gyvūnus ir erzina, nes nuolat aplink suka ratus, lenda į akis šnerves, ausis. Viena efektyviausių apsaugos priemonių – patraukti gyvulius toliau nuo vandens telkinių, drėgnų pievų ir pamiškių, o intensyviausiu vabzdžių skraidymo metu laikyti juos tvarte. Taip pat gyvūnams apsaugoti reikėtų naudoti veterinarinius vaistus, skirtus naikinti parazitiniams vabzdžiams. Pavyzdžiui, permitriną, deltametriną. Specialiomis priemonėmis patartina apdoroti ir gyvūnų laikymo vietas, guolius. Renkantis preparatus ar vaistus, svarbu atkreipti dėmesį, kokia pagrindinė jų sudėties dalis – aliejus ar vanduo. Aliejiniai ilgiau išsilaiko, o panaudojus vandeninius po lietaus reikia iš naujo nupurkšti. Vabzdžiams atbaidyti taip pat naudojami specialūs įsagai į ausis.
• Bitės, širšės, vapsvos. Šių vabzdžių įkandimas gyvuliui sukelia labai stiprų skausmą, patinimą, įvairias alergines reakcijas, kurios gali nusinešti net gyvybę. Bičių nuodams ypač jautrūs jauni kumeliukai. Bitės, širšės, vapsvos repelentams nejautrios, todėl labai svarbu pastebėjus įgėlimo požymius (paraudimą, ištinimą, pasunkėjusių kvėpavimą, pakilusią temperatūrą, viduriavimą, traukulius) kuo greičiau kreiptis į veterinarijos gydytoją.
• Gyliai. Jų lervos žaloja galvijus ir sukelia hipodermozę, dar vadinamą galvijų inkštirais. Smarkiai užsikrėtusio galvijo nugara būna labai gumbuota, nes lervos prasiskverbia pro odą ir migruoja į raumenis. Jos ten vystosi ir žiemoja, o pavasarį odoje pragraužia skylutes, per kurias išlenda. Galvijų nugaroje gali susiformuoti net 100 ir daugiau inkštirų. Dėl ligos sumažėja galvijų produktyvumas, krenta skerdenos kokybė. Užsikrėtę gyvuliai gali net gaišti. Vietovėse, kur paplitęs šis susirgimas, gylių skraidymo metu (birželio–rugpjūčio mėnesiais) gyvulius rekomenduojama laikyti tvartuose arba apipurkšti specialiais preparatais, pavyzdžiui, užpilamuoju tirpalu ciflutrinu.
S.Siriukaitis atkreipia dėmesį, kad renkantis vieną ar kitą preparatą, išsamesnės informacijos apie jo naudojimą, galimas kontraindikacijas ir kitus svarbius klausimus gali suteikti tik kvalifikuotas veterinarijos gydytojas ar vaistininkas. Atsižvelgę į laikomų gyvulių skaičių, vietovę, kitus veiksnius, veterinarijos gydytojai gali suteikti konsultaciją ir patarti, kokias apsaugos priemones pasirinkti kovai su įvairiais vabzdžiais.
