„Pastebime, kad smarkiau atšalus orams gaisrų skaičius staigiai išauga ir viršija statistinį savaitės įvykių vidurkį. Praėjusią žiemą fiksavome penktadaliu didesnį gaisrų skaičių nei rudenį ir trečdaliu – nei šią vasarą“, – sako „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktorius Artūras Juodeikis.
Analizuojant duomenis paaiškėjo, kad iš visų žiemos mėnesių praėjusiais metais labiausiai išsiskyrė gruodis. Būtent šiuo laikotarpiu fiksuotas didžiausias gaisrų skaičius ir išmokėta didžiausia nuostolių suma. Nukentėjusiems nuo gaisro klientams „Lietuvos draudimas“ vien gruodį išmokėjo beveik 693 tūkst. eurų, vidutinė išmoka siekė 6,7 tūkst. eurų. Per šių metų pirmus 10 mėnesių dėl kilusių gaisrų nuostolių apsidraudusiems gyventojams atlyginta beveik 3 mln. eurų.
„Termometro stulpeliui nukritus žemiau nulio, visų pirma, dėmesį turėtume atkreipti į namų šildymo sistemas. Turimais duomenimis, gaisrai dažniau kyla individualiuose namuose nei butuose, todėl atidžiai apžiūrėkite ir krosnis, ir židinius – ar jie įrengti ir eksploatuojami teisingai. Primename, kad nesaugu greta šių įrenginių laikyti degias medžiagas, sukrauti malkas ar džiovinti skalbinius. Be to, būtina reguliariai iš dūmtraukių išvalyti suodžius“, – ką prasidedant žiemai svarbu prisiminti, vardijo ekspertas.
Anot A. Juodeikio, šaltojo sezono metu naudojame ir daugiau elektros – namuose ilgesnį laiką reikalinga šviesa, jungiami elektriniai šildytuvai.
„Patirtis rodo, kad gaisus dažniausiai sukelia būtent netinkamas šildymo ir elektros įrenginių naudojimas, netvarkingi buitiniai prietaisai ir neatsakingas elgesys. Įvykus trumpam jungimui net ir iš mažos kibirkšties įsiplieskia ugnis, kuri greitai išplinta, todėl elektra kaitinami prietaisai neturi būti statomi ant medinių paviršių ar šalia lengvai užsidegančių daiktų. Norime įspėti į savo ir savo namų saugumą žiūrėti atsakingai, nes gaisrai yra pati brangiausia nelaimė“, – pripažįsta „Lietuvos draudimo“ ekspertas.
Šių metų sausį dėl šildymo sistemų gaisras kilo Šiaulių mieste. Nuostoliai tuomet siekė 13,5 tūkst. eurų. Skaudus atvejis vasarį ištiko ir Kėdainių rajono gyventojus. Po darbo užkūrę krosnį kėdainiškiai pastebėjo, kad dega namo stogas ir perdangos dalis. Užgesinus gaisrą paaiškėjo, kad padaryta žala atsieis 35 tūkst. eurų.
„Lietuvos draudimo“ atliktas visuomenės nuomonės tyrimas parodė, kad įvykus nelaimei (gaisras, užliejimas, audra, kitos gamtos jėgos) net trys ketvirtadaliai gyvenančių butuose ir beveik pusė nuosavų namų gyventojų turėtų atstatyti turtą patys, iš savo santaupų, nes nėra apsidraudę. Ši apklausa atskleidė, kad, nors dėl galimų gaisro padarinių savo bute labiausiai nuogąstauja beveik kas antras apklaustas Lietuvos gyventojas, vos trečdalis apklaustųjų naudojasi būsto draudimo paslaugomis,“, – pastebėjo A. Juodeikis.
