Lietuvoje ekranų dydis vertinamas labiausiai
Palyginus apklausos metu visose trijose Baltijos šalyse gautus duomenis, paaiškėjo, kad turėdami galimybę išsirinkti televizorių nemokamai, dauguma (45 proc.) Lietuvos apklaustųjų rinktųsi pačios didžiausios, prasidedančios nuo 70 colių, įstrižainės televizorius. Latviai ir estai kiek kuklesni – tokių didelių ekranų televizorius rinktųsi 28 proc. Estijos ir 31 proc. Latvijos respondentų.
„Daugiausia lietuvių, beveik 60 procentų, teigia, kad jiems didelis televizorius yra toks, kurio įstrižainė prasideda nuo 75 colių. Tai nestebina, nes tokio dydžio ir didesni ekranai žiūrovams leidžia geriau įsijausti į rodomą veiksmą, ekrane matomas vaizdas atrodo itin realistiškai ir detaliai. Dėl šios priežasties ir mes vartotojams siūlome vis didesnius, 75, 82 ir net 98 colių įstrižainės televizorius. Juose diegiamos pažangiausios technologijos, tad būtent dideliuose ekranuose vaizdo kokybės progresas pastebimas aiškiausiai“, – pasakoja Miroslavas Ramanavičius, „Samsung“ buitinės elektronikos pardavimų vadovas Baltijos šalyse.
Trijose Baltijos šalyse atlikta apklausa parodė, kad latviai mano panašiai kaip ir lietuviai. 56 proc. apklaustųjų nurodė, kad didelis televizorius jiems toks, kurio įstrižainė prasideda nuo 75 colių, kita vertus, estai šiuo klausimu kuklesni – tik 35 proc. respondentų didelį televizorių įvardijo didesnį nei 75 colių. Anot daugumos, didelis televizorius prasideda nuo 65 colių įstrižainės.
Kokybė – svarbiausias rodiklis
Apklausa parodė, kad vartotojai rinkdamiesi televizorių labiausiai atkreipia dėmesį į vaizdo kokybę, ekrano dydį, ir kitus papildomus kriterijus, kaip garantijos suteikimas, papildomos USB jungtys ar energijos taupumas.
„Šis tyrimas tik patvirtino, kad vartotojai ieško vis aukštesnės kokybės. Siekdami perteikti geriausią vaizdo kokybę, aukščiausios klasės „Samsung QLED“ televizorius gaminame su dirbtinio intelekto (AI) mašininio mokymosi technologija. Jos pagalba yra išdidinamos pačios smulkiausios detalės, taip dideliame ekrane aiškiai matomi net mažiausi vaizdo elementai“, – teigia Miroslavas Ramanavičius, „Samsung“ buitinės elektronikos pardavimų vadovas Baltijos šalyse.
Net 34 proc. apklaustųjų, mano, kad televizorių reikėtų keisti kas 5-6 metus, nes vaizdo kokybė prastėja, ir tik 19 proc. – įsitikinę, kad televizorius efektyviai gali veikti ilgiau nei 10 metų. Žinoma, televizorius gali veikti daugiau nei dešimtmetį, tiesiog bėgant laikui jis pradeda senti, gali suprastėti vaizdo kokybė, atsirasti „burn-in“ efektas, kai perjungus kanalą, ekrane vis tiek lieka ir yra blyškiai matomas koks nors prieš tai rodyto vaizdo fragmentas.
Dėl to vartotojai pirkdami naują įrenginį turėtų gerai apsvarstyti, ar yra pasiryžę jį keisti kas 5-erius metus, ar verčiau pirkti pažangesnėmis technologijomis pasižymintį televizorių. Pavyzdžiui, „QLED“ televizorių technologija išvystyta taip, kad „burn-in“ efekto tikimybė būtų minimali ir vartotojai galėtų džiaugtis kokybišku vaizdu kaip įmanoma ilgiau.
Pagrindinės televizoriaus funkcijos – pramogos, naujienos ir laikas su šeima
Nors, žvelgiant į bendrus Baltijos šalių rezultatus, daugiausia respondentų televizorių laiko pramoga ir žiūri lengvo pobūdžio turinį, tik Lietuvos gyventojai įvardino, kad pirmiausia šis įrenginys jiems yra naujienų šaltinis. 38 proc. mūsų šalies apklaustųjų teigia, kad televizorius jiems reikalingas žiūrėti žinias ir sužinoti aktualiausias naujienas.
Tačiau žvelgiant į gautus tyrimo duomenis, galima daryti išvadą, kad vartotojų įpročiai nesikeičia ir televizoriaus žiūrėjimas išlieka atsipalaidavimo forma. Net 81 proc. lietuvių respondentų televizorių žiūri vakare ir daugiau nei pusė tai daro kartu su šeima.
„Stebėdami tokias tendencijas, galime lengviau suprasti savo vartotojų pomėgius bei poreikius ir išsiaiškinti, kuriose srityse turėtume labiausiai tobulėti. Dėl to, daug dėmesio skirdami ekranų technologijos vystymui, „QLED“ televizoriuose ištobulinome itin plataus žiūrėjimo kampą. Jis leidžia vaizdą matyti aiškiai visiems šeimos nariams, ne tik tiems, kurie sėdi priešais ekraną“, – apie vartotojų poreikiams pritaikytas technologijas kalba M. Ramanavičius.
