Anot Interneto žiniasklaidos asociacijos prezidentės Aistės Žilinskienės, svarbu ne tiek fondo statusas ar juridinis įforminimas, kiek galimybė konkuruoti.
"Svarbu, kad fondas reaguotų į besikeičiančią žiniasklaidą, besikeičiančią jos auditoriją, vartojimą, kad dėl finansavimo galėtų konkuruoti geros idėjos ir programos", - teigia A. Žilinskienė.
Pasak jos, turi būti aiškiai apsispręsta ar valstybės parama kultūrinei funkcijai užtikrinti yra skirstoma pagal tematinį pobūdį ar pagal žiniasklaidos technologinį prigimtį - tokių būdu, A. Žilinskienės teigimu, proporcijas būtina išlaikyti.
"Reikia atskirti nišinių projektų internete įgyvendinimą ir jau egzistuojančią žiniasklaidą, kuri pati teikia projektus kultūros projektams savo kanaluose įgyvendinti. Šiuo metu tik vienas tinklapis gauna finansinę paramą savo misijai vykdyti, mūsų yra labai kuklus bendras procentas, kokį gauna interneto žiniasklaida", - sako Interneto žiniasklaidos asociacijos prezidentė.
Anot Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo tarybos pirmininkės Vaivos Žukienės, interneto žiniasklaida visada turėjo galimybę dalyvauti projektuose ir interneto projektų fondas sulaukia pakankamai daug - pernai iš pateiktų 500, virš šimto buvo interneto projektai.
Tačiau fondo tarybos pirmininkė pripažįsta, kad finansavimo dalis interneto žiniasklaidai yra maža.
"Kadangi yra jau labai pasenusios kvotos, interneto žiniasklaidai tenka vos apie 10 proc. visų pinigų, tai nėra dideli pinigai, kadangi rimti kultūros projektai tikrai kainuoja ne 10 ar 15 tūkst. litų", - teigia V. Žukienė.
ELTA primena, jog Seimo švietimo ir mokslo komitetas pasiūlė iš esmės reformuoti Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą, pakeičiant jo teisinį statusą iš viešosios įstaigos į valstybės biudžetinę įstaigą prie Kultūros ministerijos - Kūrybingos žiniasklaidos rėmimo fondą.
Tai numatančias Visuomenės informavimo įstatymo pataisas praeitą antradienį Seimui pateikė Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė Audronė Pitrėnienė.
Jeigu Seimas pritartų, Kultūros ministerija būtų savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija ir skirtų į pareigas Fondo vadovą, tvirtintų jo nuostatus. Fondo valdymas būtų pavestas Kultūros ministro paskirtam Fondo direktoriui, o projektų ekspertinis vertinimas priskirtas 5 ekspertų grupių, sudaromų iš ekspertų sąrašo kiekvienai Fondo remiamai programai, ir Ekspertų tarybos kompetencijai. Ekspertų taryba būtų sudaroma iš 5 ekspertų grupių pirmininkų ir 2 Kultūros ministro deleguotų narių. Tikimasi, kad atskyrus Fondo administracinio valdymo bei ekspertinio projektų vertinimo kompetencijas, būtų užtikrintas valstybės lėšų panaudojimo skaidrumas bei efektyvumas.
Siekiant aiškiau apibrėžti projektų finansavimą, siūloma juos remti pagal šias programas: nacionalinės periodinės spaudos, regioninės periodinės spaudos, radijo, televizijos, interneto žiniasklaidos.
Visuomenės informavimo įstatymo pataisų rengėjai sako, kad kultūros žurnalų redaktoriai, kritikai, žurnalistai, valstybinių institucijų bei Fondo atstovai reiškė nepasitenkinimą valstybės parama kultūros žiniasklaidai, neefektyviu šios paramos paskirstymu bei panaudojimu.
Reformą kritikuoja opozicinė Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija, kurios teigimu, Darbo partija siekia daryti spaudimą Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo disponuojamų lėšų skirstymui.
2011 m. buvo pradėtas valstybinis fondo veiklos auditas, kuriame buvo atkreiptas dėmesys į nepakankamą fondo veiklos kontrolę, jo veiklos administravimo problemas. Valstybės kontrolė savo ataskaitoje pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, jog fondas administruoja ne nuosavas (dalininkų), o valstybės biudžeto lėšas, jo kontrolė turėtų būti tinkamai užtikrinama suteikiant įstaigai atitinkamą statusą, įgalinantį efektyvią kontrolę.
2013 m. gruodį Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas gavo Specialiųjų tyrimų tarnybos antikorupcinio vertinimo išvadą, kurioje daugiausia kritikos išsakyta visai projektų ekspertavimo tvarkai. Taip pat nurodyta, kad dabartinė valstybės skiriamų asignavimų paskirstymo tvarka programoms neskatina konkurencijos, o kai kuriais atvejais gali sudaryti sąlygas piktnaudžiauti.
