Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, šiuose rinkimuose 52 kandidatai į savivaldybės tarybos narius savo kandidato anketose nurodė, kad yra kitos valstybės piliečiai. Rinkimuose dalyvavo: Rusijos piliečiai - 22, Ukrainos piliečiai - 8, Baltarusijos piliečiai - 7. Taip pat savo kandidatūras kėlė po du Etiopijos, Jungtinės Karalystės, Kolumbijos ir Prancūzijos piliečius; po vieną Armėnijos, Ispanijos, Italijos, Latvijos, Urugvajaus, Venesuelos ir Vokietijos pilietį.
VĮ ,,Registrų centras“ duomenimis, 2019 m. savivaldybių tarybų rinkimuose negalėjo balsuoti 4 279 asmenys, kurie pripažinti neveiksniais rinkimų teises ribojančiose srityse.
Per savivaldos rinkimus turėjo teisę balsuoti 2 461 056 rinkėjai. Tiesioginiuose merų rinkimuose dalyvavo 1 178 761 rinkėjai (47,90 proc.), o kitų tarybos narių rinkimuose - 1 178 859 (47,90 proc.).
Rinkėjai vietos savivaldos rinkimuose buvo šiek tiek aktyvesni nei 2015 ir 2011 metų savivaldybių tarybų rinkimuose: 2015 m. rinkėjų aktyvumas buvo 47,17 proc. (rinkimuose dalyvavo 1 203 561 rinkėjas), o 2011 m. - 44,08 proc. (rinkimuose dalyvavo 1 162 599 rinkėjai).
Iš anksto balsavo 6,25 proc. (153 614) į rinkėjų sąrašus įrašytų rinkėjų. Iš jų iš anksto savivaldybėse balsavo 68 098 rinkėjai, specialiuose punktuose - 12 088, o namuose - 73 428.
2015 metais iš anksto balsavusių rinkėjų aktyvumas siekė 5,97 proc. (balsavo 152 021 rinkėjas), iš kurių 56 392 balsavo iš anksto savivaldybėse, 12 305 - specialiuose punktuose, 83 324 - namuose. 2011 m. savivaldybių tarybų rinkimų išankstinio balsavimo metu rinkėjų aktyvumas siekė 5,02 proc. (132 168 rinkėjų), iš kurių 35 053 rinkėjai balsavo iš anksto savivaldybėse, 12 459 - specialiuose punktuose, o 84 656 - namuose.
2019 metais pirmą kartą visuotiniuose rinkimuose buvo taikomas 2015 m. rudenį priimtas Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pakeitimas, nustatantis naują nuolatinio savivaldybės gyventojo sąvoką. Pagal šią nuostatą, nuolatiniais savivaldybių gyventojais laikomi asmenys, kurie likus ne mažiau kaip 90 dienų iki rinkimų dienos (t. y. iki 2018 m. gruodžio 3 d.) savo gyvenamąją vietą deklaravo konkrečios savivaldybės teritorijoje. Atitinkamai rinkėjai turėjo teisę balsuoti tik toje savivaldybėje, kurioje jie buvo deklaravę gyvenamąją vietą iki 2018 m. gruodžio 3 d.
Rinkimų dieną rinkėjai galėjo pasinaudoti teise balsuoti bet kurioje savo deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybės rinkimų apylinkėje. Šia teise rinkimuose pasinaudojo 19 454 rinkėjai.
Dėl vykstančių demografinių pokyčių šalyje yra stebimos ne tik rinkėjų skaičiaus mažėjimo tendencijos, bet ir renkamų savivaldybės tarybos narių. Sekmadienį Lietuvos Respublikos gyventojai rinko 1 502 savivaldybių tarybų narius, kai tuo tarpu 2015 m. - 1 524 savivaldybių tarybų narius, o 2011 m. - 1 526 narius.
Šiuose rinkimuose buvo iškelti 465 kandidatų sąrašai, iš kurių partijos iškėlė 415 kandidatų sąrašų, partijų koalicijos - 14, o visuomeniniai rinkimų komitetai - 87. Tuo tarpu 2015 m. dėl mandatų varžėsi šiek tiek daugiau kandidatų: buvo iškelti 478 kandidatų sąrašai, iš kurių partijos iškėlė 364 kandidatų sąrašus, partijų koalicijos - 9, o visuomeniniai rinkimų komitetai - 54.
Lietuvos gyventojai antrąjį kartą tiesioginiuose rinkimuose rinko savivaldybių tarybų narius merus. Dėl mandatų varžėsi 410 kandidatų. Tuo tarpu 2015 m. - 434 kandidatai.
Preliminariais rinkimų rezultatų duomenimis, išrinkus savivaldybių merus pirmąjį kartą balsuojant, antrojo balsavimo rato nereikės šiose savivaldybėse: Akmenės rajono, Birštono, Biržų rajono, Druskininkų, Jonavos rajono, Joniškio rajono, Kauno miesto, Kauno rajono, Neringos, Palangos miesto, Pasvalio rajono, Rietavo, Šakių rajono, Šalčininkų rajono, Šiaulių miesto, Šiaulių rajono, Širvintų rajono, Švenčionių rajono, Vilniaus rajono savivaldybėse.
Išankstiniais VRK duomenimis, savivaldybės tarybos nariu-meru buvo išrinktas ir vienas šiuo metu Seimo nario pareigas einantis asmuo - Vitalijus Gailius.
Preliminariais duomenimis, 41 savivaldybėje šių metų kovo 17 d. turėtų vykti pakartotinis balsavimas.
